Pasak LR Seimo nario, psichologo Gedimino Navaičio, valstybė turėtų reguliuoti vyrų skaičių aukštosiose mokyklose, nes, esą dėl mažesnio vyrų skaičiaus universitetuose aukštojo išsilavinimo siekiančios moterys negali susirasti sau tinkančios antrosios pusės.

Kitaip tariant, psichologas siūlo palengvinti vaikinams stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas.

Nekasdieniškas pasiūlymas, orientuotas, rodos, į kokybišką santuoką, o apie kitus gyvenimo tikslus – šiuo atveju apie mokslą – pagalvota kaip apie šalutinį veiksnį, trukdantį pagrindiniam.

Tik kiek tas pasiūlymas tikslingas? Jį psichologas argumentuoja atliktų apklausų rezultatais, atskleidžiančiais, jog vos 1 procentas apklausoje dalyvavusių abiturienčių norėtų tekėti už žemesnį išsilavinimą turinčio vyro ir taip pat tik 1 procentas abiturientų vaikinų norėtų tuoktis su aukštesnį išsilavinimą turinčia mergina.

Tyrimo rezultatai, rodos, akivaizdūs, tačiau keliems iš 99 procentų pasisakiusiųjų už santuoką su žemesnio išsilavinimo mergina pagrindinis gyvenimo tikslas – santuoka, kad būtų galima teigti, jog verta lengvinti stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas?

Psichologo pasiūlymas būtų vertas dėmesio, jei vienintelė gyvenimo siekiamybė Lietuvoje būtų santuoka, bet akivaizdu, kad taip nėra. Tada kokiais sumetimais siūloma išbalansuoti ir taip sunkiai pusiausvyrą išlaikančią švietimo sistemą?

Įsivaizduokime, jog psichologo pasiūlymas susilaukia pritarimo ir tampa realybe. Vadinasi, į aukštąsias mokyklas įstoja vaikinai su prastesniais įvertinimais negu kad galėjo iki sąlygų palengvinimo. Siekiant, kad silpnesnieji asmenys neiškristų jau po pirmų egzaminų, matyt, būtų numatomos papildomos palengvinimo sąlygos – juk viskas vardan kokybiškų santuokų... Ir kokie to rezultatai? Asmenys, laikantys rankose diplomus ir su jais žingsniuojantys prie altoriaus.

Stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygų palengvinimas vaikinams panašus į specializuotas programas mokyklose protiškai silpnesniems vaikams. Bet mokykla yra mokykla, o universitetas?

Po šio psichologo pasiūlymo nublanksta visos mintys apie tai, kad Lietuvoje verkiant reikia skatinti stojimą į profesines mokyklas, nes universitetai „kepa“ per daug „specialistų“.

Artimiausiu metu psichologas galėtų pateikti kitą pasiūlymą: merginos – į profesines mokyklas, vaikinai – į universitetus, taip visi skaičiai susireguliuotų!

Ir apskritai, ką reiškia stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos? Jos ir taip per silpnos, jei nevienas studijuojantis teigia, jog valstybinių egzaminų rezultatus, o taip pat ir įstojimą į aukštąsias mokyklas lemia ir sėkmės faktorius.