Nuomonių akistata

Gintaras Aleknonis mąsto apie žiniasklaidą

2010 m. birželio 28 d., Pirmadienis

Žiniasklaidą analizuoti populiaru. Ypač neigiamame kontekste. Iš tikrųjų, specialistų daugiau nei potencialių mokinių. Kaip taisyti prastą žiniasklaidos padėtį, vis dar neaišku.

Lietuvoje pasaulio įvykių vaizdavimas kreivame veidrodyje tapo ne savaitgalių ar švenčių, bet kasdieniu reiškiniu. Gintaras Aleknonis

bernardinai.lt

Okupavo kreivas veidrodis kasdienybę, ir ką? Tai vyko ir vyksta ne be žmogaus pagalbos. O štai sustyguoti ir tiesiame veidrodyje pateikti pasaulio atspindį žmogus jau vargiai pajėgtų.

Labai gerai pamenu pasakojimą apie žiniasklaidos vaidmenį garbaus amžiaus asmens gyvenime.

Senolis ištikimai sekdavo vieno televizijos kanalo, kurį tik ir terodė jo televizorius, vakarines žinias, du kartus per savaitę skaitydavo rajoninį laikraštį, kurio prenumeratai tik ir teužtekdavo, ir niekada neužmiršdavo pasiklausyti radijo pokalbių. Beje, radijo stotį galėjo „pagauti“ taip pat vos vieną.

Senolis nepraleisdavo progos pasidalinti naujienomis su jam artimais žmonėmis. Jis, kaip pats manė, gi daug žinojo.

Tik kaip manote, kodėl senolio tesiklausydavo kaimynės, bet nuo jo naujienų perpasakojimų bėgdavo „ daugiau sau leisti galintys" ir nesitenkinantys vos vienu televizijos kanalu? Kažkas negerai su naujienomis ar su senoliu?...

Štai ir dar vienas iškreipto informacijos veidrodžio pavyzdys. Ir kas dėl jo kaltas? Viena vertus, senolis galėtų skaityti ne vieną laikraštį (ne tik rajoninį), ne vieną televizijos kanalą ir ne vieną radijo stotį. Juk radijo stotis nekalta, kad ji neaprėpia visų naujienų - senolio bėdos.

Kita vertus, redakcija atlieka naujienų atrankos funkciją, tad neatleistina, jei ši funkcija nuosekliai nevykdoma.

Gintaro Aleknonio minimoje situacijoje kapanojasi absoliučiai visi informacinės visuomenės nariai, nes teisingo veidrodžio paieška niekada nebūna pakankamai rezultatyvi.

Savaitgalio (ir ne tik) naujienų plyšiai kamšomi pigia medžiaga - „fabrikuškėmis“. Ir kas paneigs, kad ne dėl tų pačių priežasčių kaip ir prekiaujama pigiais niekučiais „made in China“.

Visai kaip ekonomikos pradžiamokslyje – parduodama, nes perkama.

Kreivas tas veidrodis, tai kreivas, bet kaip jį „ištiesinti“?

Griežtai draudžiama informaciją kopijuoti, dauginti, platinti, republikuoti, panaudoti interneto svetainėse arba kitose informavimo priemonėse be raštiško VšĮ „Žurnalistika kitaip“ sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.zurnalistika-kitaip.lt kaip šaltinį su aktyvia nuoroda. Visas leidinio turinys yra apsaugotas anti-plagijavimo sistema COPYSCAPE.

Komentarų skaičius: 12

51.8|2010-06-28 09:07

Sveiki gyvi sugrįžę po šventinio savaitgalio. Chi
Kaip stumbražolės, diskusijos ir žmogiškumas gyvena? Chi
O dabar kad būtų į temą. Žiniasklaida pirmiausia yra verslas ir nereikia iš to daryti kosmoso. Chi
Litai kvepia skaniau nei visokios misijos ir vizijos. Chi

Nuoroda

Jonux|2010-06-28 10:16

keista... o Vespasianas sake, kad pinigai nekvepia ;)

Nuoroda

Rasa|2010-06-28 12:11

O man atrodo autore nera visai teisi. Tos visokios savaitgalines naujienos nera fabrikuskes, paprasciausiai jos yra per smulkios kasdieninems zinioms, bet vertingos siaip sau pasiskaitymui.
As uz tai, kad savaitgaliai butu maziau aktualiju ir daugiau siaip idomybiu.

Nuoroda

z-analitikas|2010-06-28 12:21

Aha vertybių jūs čia sumanėte.
51.8, pinigai ir Afrikoje pinigais lieka, nesvarbu, kad Burkina Faso valiuta. Žiniasklaida nekalta, kaltos aplinkybės. O gyventi tai iš kažko reikia. Pamąstom. Sakykime, žurnalistas, apžvalgininkas ar šiaip koks velnias rašo gražiomis temomis. Puiku, šaunuolis, atlieka savo misiją, bet berašydamas žurnalistas irgi valgyti nori. Na chaliavu daug neprirašysi, chaliavu šitame kapitalistiniame pasaulyje ir dienos nepratrauktum. Tai ką žiniasklaidai daryti, gerbiamos gerosios fėjos. Iš ko gyventi? Žiniasklaidos kontoroms siųsti žurnalistus bonkių rinkti kaip benamiams.

Nuoroda

51.8|2010-06-28 13:29

Verslas žiniasklaida ir niekas man neįrodys priešingai. Chi
Žiūrėk su kokiais niauktais langais važinėja redaktoriai ir kitos panašaus lygio šyškos. Chi
O eiliniai žurnaliūgos tokie pastumdėliai lieka. Chi
Yra panašumų su Maxima. Chi

Nuoroda

z-analitikas|2010-06-28 13:56

mielas skaičiau kokie čia juokeliai. Tai aš dabar langus užsiniauksiu savo keturračiui trandalietui (10 metų senumo) ir jau skaitysiuos šyška? Kažką skersai parašei. Matyt, dar nuo Joninių neatsigavai, mielas 51.8, o gal sveciuose buvai pas nekatruosius, kurie stumbrinės antpilo siūlė paragauti.

Nuoroda

*Tata|2010-06-28 14:26

Mano manymu žiniasklaida,bent jau tokia, kuri mums diena iš dienos į makaules nesąmones, kaip tam kaimo diedukui kryptingai tendencingas krauna, yra verslas ir dar koks. Kam gi tada reikėtų verslo rykliams pirkti televizijas, radijas, laikraščius, o jau kiek internetinėje erdvėje portalų, blogų ir dar biesas žino ko priveista. Ir gerbiamų politologų, ekonomistų ir kitų "žinovų" mintys (ne išimtis ir p. Gintaras Aleknonis) kartais taip pinigais pakvimpa chi, kad ir stumbražolinis antpiliukas šio kvapo nepermuša. Bet ko norėti šiame "supuvusiame kapitalistiniame pasaulyje", kaip mielas Z-analitikas sako? Va ankščiau tai buvo tik nuoga tiesa (Tiesa, Komjaunimo tiesa, Kauno tiesa, Panevėžio tiesa ir t.t.) ir jokios apgaulės. Žinojom kas mus teisingu keliu veda tiesiai į "šviesią ateitį" ar dar kur nors. O ką dabar? Kiek lietuvių, tiek partijų ir visos jos už mane, už tave, už mus visus galvoja, vis mums praneša, informuoja. Tad ir savaitgaliniai "žurnalistikos perliukai" atrodo jiems (nes atstovauja verslą ir dar kažin kokius interesus) labai vertingi ir labai turiningi. Stop, per daug įsismaginau, dar koks "žurnalistas" įžvelgs mano mintyse ką nors nedora, tai ir baudelę už gėrio neigimą ar blogio aukštinimą kas nors išrašys, o jau "cypės" tai visai nenorėčiau gauti, kaip su mielais kolegomis iš ŽK bendraučiau:D. Jeigu, mielieji, įžvelgsite mano rašliavoje kokią nors anomaliją, tai ne p. Juditos perteiktos gerb. G.Aleknonio mintys kaltos, o ilgų Joninių švenčių pasekmės. Tai laikina, praeis :D.

Nuoroda

*Tata|2010-06-28 15:40

Mielas Z-analitike,
kilo man abejonių , jog buvai ne iki galo nuoširdus girdamasis, kad Tamstos senelis grynakraujis šimtaprocentinis lietuvis :D. O gal Tamsta ne jo anūkas, ar vėlesnėje grandyje tapai "mišrūnu", nes ausį rėžiantis slaviškas barbarizmas "nekatruosius" (niekotrych-rus.), grynakraujo lietuvio palikuoniui kaip ir netinka:D. Nesupyk, nieko asmeniško, fobijomis nesergu, juokauju :D,:).

Nuoroda

z-analitikas|2010-06-28 16:05

mielas Tata, paskaičius jūsų komentarą susidaro toks įspūdis, kad grynakraujis lietuvis neturi mokėti rusų kalbos, ar šiaip kokių slaviškų frazių. Na, dar galima būtų pridurti, jog tai okupantų kalba, reikia uždrausti viską. Reikia Seime balsavimą surengti, na ir panašiai.
Asmeniškai baiginėjau mokyklą tais vadinamais perestroikos laikais, todėl ir rusų kalbą esu įvaldęs puikiai ir visai to nesigailiu, kad galiu karts nuo karto kokių rusiškų naujienų ar šiaip Putino su Medvedevu blevyzgų paskaitinėti. O dar pridurkime, kad su puse pasaulio rusiškai susikalbėti galima, tai nematau problemos.
Kaip liaudes išmintis sako, ką išmoksi, ant pečių nenešiosi.

Nuoroda

*Tata|2010-06-28 16:47

Mielas Z-analitike,
Vidurinę mokyklą aš baigiau pirmaisiais L.I.Brežnevo valdymo metais, rusiškai gerai kalbėjau dar ikimokykliniame amžiuje, nes šalia buvo caro tremtinių (barzdotų sentikių ) kaimas ir mes vaikai visi draugiškai gyvenom, kaip sakoma: "S odnoi kružki vodu pili". Kalbu rusiškai visai neblogai iki šiolei, žinau tokių rusiškų frazių (ir anekdotų), kad net grynakraujai rusai stebisi. Aš ,gerbiamasis, baigdamas savo pajuokavimą pabrėžiau, kad fobijomis nesergu. Eilinio ruso (ar kitos tautybės - nesvarbu) žmogaus okupantu nelaikau, kalbas mokančius gerbiu, paskaityti rusiškai ir pablevyzgoti (skoliko volka ne kormi, a u slona vsio ravno ... bolše) labai mėgstu. Atleisk, mielas z-analitike, kad mano pajuokavimas Tamstai sukėlė nemalonių emocijų proveržį, dar kartą sakau, kad nieko asmeniško ir t.t ir pan.

Nuoroda

Jonux|2010-06-28 17:06

As va kaip tik i tema, radau 51.8 estiska anekdota (chi):

Едет Илья Муромец, видит, на горе стоит Калев и смотрит вдаль.
-- Чего смотришь, Калев? - спрашивает Илья.

(читать с эстонским акцентом)
- Да фот, смотрю, где жыть хорошо.

- Хорошо жить там, где нас нет!

- Фот-фот! Я и смотрю, ГДЕ ВАС НЕТ!

Nuoroda

traktoristė|2010-06-28 19:48

Šiandien skaičiau šitą tekstą ir Sviderskytės apie žiniasklaidą. Ir dabar galiu palyginti visai skirtingus darbus. Galiu pasakyti, kad man labiau patiko Sviderskytės tekstas. Patiko savo naglumu. Štai kas valdo žiniasklaidą - naglumas. Pati Sviderskytė naglai dėsto mintis, kad žiniasklaida yra verslas ir nereikia bijoti to pripažinti. Čia aš randu visai kitokią nuomonę. Ta prasme, kad žiniasklaida - verslas nėra gerai.
Velnias, galima pagalvoti, kad nesąmonė, kai žiniasklaidos atstovai apie tą patį kalba priešingai.
Tai man dabar susidaro vaizdas, kad nuo žiniasklaidos idilės siekimo persimetama ant kitos priešpriešos, maždaug kad reikia pripažinti, jog žiniasklaida verslas ir eiti į žiniasklaidą kaip į verslą.
Man tai šiek tiek juokinga. Aš nepritariu Sviderskytės mintims, nors tekstas labai geras, pasiskaitykit (http://bernardinai.lt/straipsnis/2010-06-25-grazina-sviderskyte-stojamieji-labanakt-ir-sekmes/46731).
Sviderskytė rašo apie stojimą į žurnalistikos studijas ir aiškina, kad būsimiems žurnalistams reikia suprasti, kad jie eina į verslą.
Tai man kyla asociacijos apie tą jos kalbą kaip apie aiškinimą pirmokams, kaip rašyti bakalaurinį darbą.
Atleiskit, bet Lietuvos žiniasklaida gyva tik radikaliais pasisakymais. Vertais dėmesio laikomi tik radikalūs pasisakymai, todėl kaip Sviderskytė sako, žiniasklaidoje asmenų daug, bet ryškių nėra, tai vat man ji žinoma tik dėl savo garsių pareiškimų, o pavyzdžiui masė žurnalistiką baigusių žmonių aria dirvonus, kuri jie net negali pasirašyti po savo darbais berengdami pranešimus spaudai naujienų agentūrose.
Tai paskaičiau, paskaičiau, ir pagalvojau, kad gali lengva ranka į pievas nusirašyti ir tokie asai kaip Sviderskytė, o daug kas jaus tvirtą jos žodį ir jam pritars. Tai maždaug taip formuojamas tas lietuvių matymas, kurį Sviderskytė apibūdina kaip siaurą.

Nuoroda