Po to, kai šių metų sausio mėnesio pabaigoje Vilniaus savivaldybėje buvo užregistruotas pranešimas apie ketinimą sostinėje surengti gėjų paradą, atsivėrė nauji neriboti diskusijų ištekliai visuomenei ir neištirti klodai žiniasklaidai. O homoseksualai, paradu žadantys priminti valstybės pareigas atkreipti dėmesį į gėjų, lesbiečių, transseksualų ir biseksualų padėtį šalyje, dar iki gegužės 8 dienos (tą dieną planuojamas paradas) susilaukė ir dėmesio, ir nuodugnios „analizės“. Tiesa, dėmesys toli gražu ne tik džiugino.
Seimo narys Mantas Adomėnas Vilniaus merui ir partijos kolegoms Seime išplatintame viešame laiške teigė, jog:
Tokių paradų neatskiriama dalis – atvirai demonstruojama panieka ir išpuoliai prieš visuomenės moralinę sanklodą, prieš šeimą ir krikščioniškąsias vertybes, kurias išpažįsta Lietuvos žmonių dauguma ir kurias mūsų tauta gynė nuo totalitarinio režimo bei prievarta pasaulėžiūrą primesti bandžiusių okupantų.
Prie visuomenės diskusijos prisijungė ir Seimo narys Petras Gražulis:
Ir aš eisiu į mitingą apsiginklavęs. Jie ten su nuogais užpakaliais, o aš su „brauniku“.
Proteste prieš gėjų eitynes pasisakymai buvo dar „iškalbingesni“. Stanislovas Buškevičius:
Pedofilija – jaunesnysis homoseksualizmo brolis.
Visgi Vilniaus savivaldybės leidimas rengti eitynes išduotas, toks sprendimas „palaimintas“ JAV ambasadorės Lietuvoje Anne Elizabeth Derse, kuri įteikė sostinės merui JAV prezidento pranešimą apie homoseksualių asmenų teises. Beliko sulaukti eitynių? Iki jų diskusijoje dar šio to trūksta...
Užmirštas žmogus, kurio „balsas neina nei į Dangų, nei į spaudą“. Šiuo atveju apie tokius kalbama kaip apie nedalomą vienetą – homoseksualai. Bet juk ši sąvoka įeina ir į kitas: jie Lietuvos ar kitų valstybių piliečiai ir jie – žmonės. O tie žmonės kalbėti irgi moka.
Transseksualė Rasa:
Nežinau ar dalyvausiu eisenoje... Žinau, kad skinai fotkins dalyvius ir pasekmės gali būti žiaurios... Lyg ir baugu, bet ar ne taip pat baugu buvo 1988m., kai, būdami studentai, iškėlėme tautines vėliavas Gaudeamus šventėje?
Lygiai tokia pati purvo ir gąsdinimų lavina buvo ir tada... Tai tikrai ne sutapimas - drakonas gyvas. Kažkada kovoję už žodžio laisvę, už demokratiją, už nepriklausomybę, politikai virto tuo, prieš ką patys kovojo...
Mano pozicija kategoriška: arba laisvės/teisės yra suteikiamos visiems arba niekam. Jei religinės (ne tik katalikų) ar kitokios eisenos galimos Gedimino prospekte ar Pilies gatvėje, tai tokios pat eisenos turi būti galimos ir tautiniam judėjimui, ir gėjams, ir profsąjungoms, ir t.t. Sąlyga viena - jokio smurto, jokių patyčių, jokių žeminimų.
Dabartinė situacija mįslinga: vieniems galima, kitiems - ne ir visa tai vadinama demokratija?
Viso to kaltininkai, pirmiausia, politikai, kurie kursto aistras ir vien dėl viešai deklaruojamos politikų pozicijos galima iškelti jiems administracinių pažeidimų ar diskriminacijos bylas - jie reikalauja riboti piliečių teises. Šie ponai nežino Lietuvos įstatymų? Įstatymai gina nuo diskriminacijos tiek religinių įsitikinimų, tiek seksualinės orientacijos pagrindu. Jiems atrodo kitaip...
Politikai nesupranta, kad tokiu elgesiu jie ir toliau kursto smurtą ir patyčias šalyje, kurioje vaikai žudosi, žudosi suaugę, kurioje daugiau kaip 60 proc. (tradicinių) šeimų smurtaujama.
Bažnyčia turėtų nuraminti savo konfesijos narius, bet to nesigirdi. Spėju - pritaria? Ar paskui veblens, esą tikintieji yra laisvi žmonės elgtis? Dviveidiška pozicija. Įsivaizduoju, kas būtų jei susirinktų protestuotojai prieš religines eisenas...
Iš viso to darau išvadą: gyvename ne demokratinėje šalyje, o sovietiškai klerikalinėje „demokratijoje". Kol kas...
...]
