Interneto komentarai, lyg koks kosminis laivas, sukasi panosėje, tačiau tyrėjai prisiliesti nedrįsta: stebi, kraipo galvas ir tik visuomenei pradėjus prašyti paaiškinimo mąsliai ima krapštytis pakaušius. Todėl, pasirodžius tyrėjų mintims apie „kosminį laivą“, įdomu jas paknibinėti. Štai kokią mintį išsakė Vytauto Didžiojo universiteto docentė Rasa Baločkaitė.

Paradoksali situacija - interneto komentatoriai niekinami, komentarai smerkiami, bet neuždraudžiami ir iš esmės net necenzūruojami. Sociologo Baringtone Moore teigimu, tai yra sena valdančiųjų, dominuojančiųjų klasių tradicija – įpykusiems, nusivylusiems žmonėms per karnavalus ar kitokias masinių šėliojimų formas suteikiama galimybė „nuleisti garą.“ Tokiu būdu kolektyvinės energijos iššvaistomos socialiai nereikšmingai retorikai, ir išsaugomi esami galios santykiai.

delfi.lt

Įdomus pastebėjimas. Žinant, kokie komentarų srautai suplūsta į lankomiausių portalų erdves, galima pastebėti, kad pykimas ir nusivylimas trykšta kasdien, o „karnavalais“ tampa visuomenės informavimo priemonių eskaluojamos temos.

Robert Niles, žmogus tarp žurnalistikos ir šiuolaikinių technologijų, yra suformulavęs kelias komentarų vadybos taisykles ir visos jos kalba apie komentarus kaip apie svarbų sudedamąjį įrašo komponentą: komentarų priežiūra, teisingas požiūris į kritiką išreiškiantį komentarą, autoriaus dalyvavimas komentaruose/diskusijose. Pagal tai galima suvokti, kokį svarbų vaidmenį atlieka komentarai ir jų autoriai. Tiesa, tai komentarų modelis iš svetur. Lietuvoje jis retai tepritaikomas.

Neprižiūrimi komentarų srautai virsta atgrasiais užkampiais. Jie neskaitomi. Jei skaitomi, deramai neįvertinami. Kalbant apie Lietuvos situaciją, kodėl tinklaraščių komentarai skaitomi dažniau negu prestižinių naujienų portalų komentarai? Tinklaraščiai dažniausiai neturi tokios galingos sklaidos kaip naujienų portalai, vadinasi, jų komentarai irgi ne tokie reikšmingi. Bet ne! Tinklaraščiuose komentarai tikslingesni, išreikšti su didesne argumentacija. Kodėl? Atsakymas – jie prižiūrimi.

Kitas klausimas, kodėl didžiausius lankytojų srautus sugaudantys portalai neprižiūri komentarų? Techniškai tai įmanoma. Išlaidos ne tokios milžiniškos, kad neatsipirktų ženkliu turinio kokybės pagerėjimu. Ir todėl, nori nenori, turi sutikti su R. Baločkaitės išsakyta mintimi, kad neprižiūrimi komentarų srautai yra priimtinesni kaip asocialūs asocialių šūkavimai nei argumentuotos mintys. Argumentacija yra jėga. Šūkavimai ir lieka šūkavimais.

Komentatoriai savo rolę suvokia labai kukliai – komentatorius atlieka tik pašalinį vaidmenį, jo balsas į Dangų neina, jis tik sako, bet tai nereiškia, kad jį girdi. O juk girdi! Ir vėl reikia sutikti su R. Baločkaitės mintimis, kad komentatorių nesuvokimas ir skendimas betikslių komentarų srautuose išlaiko galios pasiskirstymą: komentatoriai išsilieja, bet jie ir lieka komentatoriais. Nuskriaustųjų lyg ir nėra.

Ir štai tendencija – komentatoriai ieško užutekių, kur jie būtų priimami kaip lygiaverčiai oponentai: tinklaraščiai, nišiniai portalai...

Ir visgi kolektyvinė energija ypač galinga jėga. Keli tūkstančiai komentarų, prirašomų per pusdienį, svertų daugiau nei pats įrašas, jei:
- komentarai būtų prižiūrimi ir bent minimaliai cenzūruojami;
- komentatoriai ne šūkautų, o argumentuotų.

Komentarų vertinimą kaip „garo nuleidimą“ valdo patys komentatoriai. Gal jau ne už kalnų laikas, kai komentarai bus daugiau nei tik įrašo skaitomumo rodiklis.