Japonijos gyventojai po kovo 11 –ąją įvykusio žemės drebėjimo ir cunamio išgyvena sudėtingą laiką ne tik psichologiškai. Žmones ima varginti geriamojo vandens ir maisto stygius. Įtampą didina Fukušimos atominės elektrinės padėtis ir radiacijos nuotėkis.

Penktas pagal dydį pasaulyje ir didžiausias Japonijos istorijoje žemės drebėjimas suklusti privertė visą pasaulį. Ne tik suklusti, bet ir kuo skubiau tiesti pagalbos ranką. Japonijos atstovai tikina, kad nuniokotam šalies regionui reikalinga tiek humanitarinė, tiek ir finansinė parama. Pirmosios paramos gestus suskubo parodyti geografine prasme artimiausios šalys, tačiau neabejingos ir Europos Sąjungos narės. Viena jų – Lietuva.

Lietuva šiuo metu yra pasiruošusi į Japoniją išsiųsti 32 asmenų komandą, galinčią padėti ieškoti galimai griuvėsiuose įstrigusių asmenų.

Mongolija, Šri Lanka, Tailandas, Kinija, JAV, Pietų Korėja, Rusija, Jungtinė Karalystė, Taivanas – šalys į Japoniją jau išsiuntusios gelbėtojų, medikų, humanitarinės arba finansinės paramos.

Gamtos stichijų nuniokoto Japonijos regiono gyventojai išgyvena pačias sudėtingiausias dienas, todėl pagalbos jiems neabejotinai reikia. Tačiau pasigirdo diskusijų, kad mažosios valstybės, tarp jų – Lietuva – pačios išgyvenančios sudėtingą ekonominį laikotarpį, turėtų užsiimti ne savo įvaizdžio pasaulio akyse formavimu (mat realios pagalbos Japonijai gali suteikti galingesnės, artimesnės šalys), o santūriai palaikyti Japonijos gyventojus mintimis.

Gelbėtojų komandos siuntimo į Japoniją skeptikai tikina be šalies įvaizdžio gerinimo darbų 32 žmonių komanda cunamio nuniokotame regione nuveiks ne kažin ką. Tad važiuoti į Japoniją tokiais tikslais jai ypač sudėtingu laiku – cinizmo viršūnė, niekaip nesiderinanti su nuoširdžia užuojauta ir palaikančia pozicija.

O gal 32 asmenys yra daug, jei jie galėtų pagelbėti bent vienai japonų šeimai?

Ką manote Jūs?