Nauji mokslo metai – naujos diskusijos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nuosprendis sriubą išbraukti iš bendrojo lavinimo mokyklų valgiaraščių užrūstino mokinių tėvus ir suneramino pedagogus. Jų pasipiktinimas dėl naujosios mokinių maitinimo tvarkos privertė SAM atsitraukti žingsnelį atgal – sriuba grįžo į mokinių racioną, tačiau iškelti klausimai taip ir liko kyboti ore: ar pelnytai (nu)vertiname sriubą?

SAM specialistai tvirtina savo sprendimą dėl sriubos grindę Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis ir europietišku požiūriu į sriubą. Pasak jų, lietuviai nepelnytai garbina patiekalą, kurio daugiau negu 90% sudaro vanduo, mat po sriubos mokiniai nepajėgia suvalgyti viso antrojo patiekalo, tačiau alkį pajunta itin greitai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad SAM specialistų parengtame mokinių maitinimo organizavimo apraše sriuba buvo ne draudžiama, o nerekomenduojama. Bene didžiausią bruzdesį ir nepasitenkinimą sukėlė ne sriubos išbraukimas iš minėto aprašo, bet SAM atstovo įžvalgos, esą civilizuotose šalyse sriuba laikoma menkaverčiu maistu, skirtu vargšams maitinti.

Mokinių tėvai ir pedagogai tikina SAM sprendimui negalintys pritarti jau vien dėl to, kad patys mokiniai noriai valgo sriubą, o pirmosiomis naujų mokslo metų dienomis teigia susilaukę mokinių pageidavimų valgyti būtent šį patiekalą - esą kol mokyklų valgyklos sriubų negamina, vaikai neretai renkasi už mokyklos ribų esančias maitinimo įstaigas ir jų siūlomas sriubas.

***

Sriuba – sveika ir naudinga? Neabejotinai didžioji dauguma tam pritartų, esą tai svarbus ir būtinas patiekalas suaugusiojo ir vaiko mitybos racione: tai skysčiai, vitaminai, sotumas, skrandžio sveikata, prieinama kaina...

Negana to, pasak dietologų, sriubos – maistinių skaidulų šaltinis, gerinantis virškinimą ir bendrą savijautą. Ne vienas sriubos mėgėjas tikina, jog sriubos padeda numesti svorio, o pirmas patiekalas – porcija sriubos iki 20% sumažina kalorijų įsisavinimą. Be šių pagyrų sriuba vertinama kaip jaukumo bei atsipalaidavimo priežastis pietų ar vakarienės metu.

Tačiau sriubos atžvilgiu skeptiškiau nusiteikusieji turi kontrargumentų. Aktyvus gyvenimo būdas, tempas, stresinės situacijos ir nuolatinė veikla nesuderinama su sriubos ruošimu, patiekimu ir valgymu. Aktyvus žmogus nebegali skirti laiko ilgiau trunkančiam pietavimui juolab ilgiau ruošiamų patiekalų gaminimui, todėl sriuba vis dažniau išstumiama iš kasdieninio maisto raciono. Lengvai jos atsisakyti masina informacijos sklaida, esą skysčiai sriuboje gali būti pakeičiami kasdien geriamu vandeniu, vitaminai joje „suverda“, o sriubos sotumas įmanomas tik tada, kai sriuba gaminama netaupiai, kas darželiams, bendrojo lavinimo mokykloms ir net kavinėms yra neįkandama...

Įdomus požiūris: sriubos vertė gali būti grindžiama kone emociniais niuansais, mat žvelgiant į istoriją, mamos virta sriuba su vištiena yra apsaugos, rūpesčio ir meilės pažeidžiamiems vaikams išraiška (skaitantiems angliškai – Kodėl sriuba yra geras maistas?)

O pasaulinė statistika rodo, kad sriubų populiarumas mažėja. Šiandien soti bei sveika sriuba asocijuojasi tik su ūkišką gyvenimą propaguojančiais senoliais, o liesa ir prėska priskiriama varguolių maistui.