Artėja Kovo 11 – oji – didžiulė šventė mano tėvynėj Lietuvoj. Norėtųsi matyti savo draugų ir pažįstamų šypsenas, girdėti daug optimistiškų palinkėjimų vieni kitiems. Norisi pajausti tikrą laisvę ir tikrą harmoniją. Harmoniją tarp žmonių ir valstybės. Kaip paminėjo Birutė Garbaravičienė vienoje savo publikacijoje „IQ“ mėnraštyje, „daugelis mūsų visuomenės žmonių jaučiasi nesaugūs ir vis dar žeminami. Dar nepakankamai laisvi, kad būtų praėjęs noras žeminti kitus.“ Siūlau ne tik šitas B. Garbaravičienės eilutes, bet ir visą „IQ“ žurnalą dažniau skaityti visokio plauko politikams. Gal tada jų kalboje būtų mažiau tuščiažodžiavimo ir mažiau tuščios garbės.

Artėjant šventei norisi, kad Lietuvos interesai būtų subalansuoti su viso pasaulio šalimis taikos forma. Neskubėkim atkasti karo kirvį, nemaskatuokime vieni kitiems raketomis ar galingais lėktuvais prieš nosį.

Brangieji, turėkime noro bendrauti su visu pasauliu. Tik bendravimas kuria tikrą harmoniją, taiką ir draugystę. Stenkimės atrasti taškus, kurie būtų priimtini visiems.

Mes vis dar neatsikratėme vergų sindromo. Ar stuburo lenkimas nėra vergavimo kitiems požymis? Kaip antai daro mūsų politikai... Mes patys sau kuriame problemas, o paskui ieškome jų sprendimo būdų. Taip buvo su slaptu kalėjimu, taip yra ir su Valdovų rūmais. Ir kiek skubotų įstatymų priėmė Seimas, kuriuos vėliau reikėjo dar skubiau taisyti? Aš tokį darbą vadinu scholastiška veikla.

Ir deputatams, ir valdininkams ir visokio plauko politikams, o tame tarpe ir žurnalistams noriu pasakyti: bet kuriuo atveju jūs neturite teisės žeminti žmogaus orumo. Tai liečia visų socialinių sluoksnių asmenis po vieną ir visus kartu.

Ir nenoriu per Kovo 11 – ąją matyti žygiuojančių skustagalvių, kartojančių lozungus „Lietuva – lietuviams“ arba „Juden raus!“. Nepamirškim, kad daugiatautiškumas pasaulyje – pasaulio grožis. Nenaikinkime to grožio – kultūrų įvairumo.

***

Mielos moterys, šiandien Jūsų diena. Prie Jūsų kojų - viso pasaulio gėlės. Pasaulio gėlės – tai šypsenos. Moterų šventė ir pavasaris yra simbolika, nes vyrų gyvenime moterys – kaip gėlės.