Lietuva – nedidelė šalis, neturinti savo energetinių resursų tiek, kiek reikia normaliam vystymuisi. Lietuva plėšoma tarp agrarinės ir žinių šalies statuso ir vis neapsistojanti ties viena strategija. Su žmogiškaisiais resursais irgi ne pyragai.

Per didžiąsias šventes pirkėjai pastebėjo padidėjusią maisto prekių kainą. Priežastis – pabrango kuras. Net nebandykite aiškintis, kokios to priežastys. Vis tiek bus kalta Rusija – baisi ir nesukalbama. Bet ar ji tikrai tokia nesukalbama? Pasiimkime veidrodį, gal tai mes nesukalbami?

Visai neseniai Rusijos vadovai siūlė bendradarbiauti naftos perdirbimo, dujų aprūpinimo ir atominės energetikos srityse. Lietuva kategoriškai atsisakė. Atseit ieškosime kitų alternatyvių partnerių. Ir taip visi 20 metų po nepriklausomybės atkūrimo. O ekonomika smunka.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad krizė Lietuvoje baigėsi, bet pastebi, jog sunkmetis tęsiasi. Lietuviai netiki nei savimi, nei savo valstybės ateitimi, nei valdininkais. Vienoje laidoje Artūras Paulauskas paminėjo, kad tik per 2010 metus iš Lietuvos išvažiavo apie 80 000 žmonių. Prezidentas Valdas Adamkus duodamas interviu pastebėjo, kad „tarptautinėje arenoje Lietuva vis dažniau nurašoma kaip neverta dėmesio šalis.“ Taip sakant, komentarai nereikalingi.

Kyla klausimas, kodėl gi planai padaryti Lietuvą laisvą, demokratinę ir klestinčią neįgyvendinti? Reiškia, mūsų politikai blogai tvarkosi propagandos, griovimo-kūrimo ir ideologijų Lietuvoje vietoj konstruktyvaus mąstymo apie pasaulį ir tėvynę.

Svarstant probleminius klausimus su Rusija, Baltarusija, Lenkija reikėtų atsisakyti puolimo retorikos ir kalbėti ne ultimatumo tonu. Lietuva vaizduoja, kad ji „nepalaužiama“ valstybė, o šalyje gyvena ypatingos moralės žmonės. Taip išsireiškė A. Kubilius viešėdamas Amerikoje. Pretenzija į „ypatingumą“ nepalieka gero įspūdžio visam pasauliui. Dėl to mes ir turime, ką turime...

Ar nereikėtų Lietuvos politikams pakeisti pasaulėžiūros sistemą? Vokietija, Italija 1941 – 1945 metais kariavo su Rusija. Bet šiandien jų santykiai normalūs. Neharmoninga politinė sistema neturi teisės gyvavimui. Reiškia, Lietuvoje reikalingi konstruktyviai mąstantys lyderiai, nes su fantomine ideologija mes toli nenueisime.

Valgyti mes norime šiandien.