Įsigalėjus internetinei žiniasklaidai, gerokai pasikeitė sąvokos „tekstas“ arba „straipsnis“. Dabar taip apibūdinami hibridai nuo kelių sakinių iki kelių nuorodų į video filmukų dalijimosi platformą YouTube.com. Jei „tekste“ pateikiamas ne vienas filmukas, „teksto“ kokybė gerėja proporcingai jų skaičiui. Monotonijos vengimui „tekstuose“ įkomponuojamos net dainų audio versijos.

Ta proga kelios taisyklės, kaip sukurti madingą, stilingą ir skaitytojų pernelyg raidėmis ir skaičiais nevarginantį „tekstą“:

• Svarbu tinkamai pasirinkti temą. Paviršutinišką. Pavyzdžiui, dainos apie tėtį. Tereikia surinkti 10 dainų šia tema ir palinkėti geros Tėvo dienos. „Tekstas“ parengtas!

• Nerašyti ilgų pastraipų, kurios verčia įtempti mąstymą, akis ir susiraukšlėti kaktą. Eilutė raidžių – video, eilutė – video.

• Kruopščiai vengti tarptautinių žodžių, tačiau įterpti vieną kitą slavizmą arba anglicizmą. „Tekstas“ tampa savas ir suprantamas.

• Negailėti nuotraukų! Bet kokia tematika, bet kokiais kampais, svarbiausia, kad jose būtų užfiksuotas elitas. Dar geriau – skandalingomis dviprasmiškomis povyzomis. Nuotraukos – geriausias „tekstas“!

• Palikite klaidų! Jos neleidžia abejoti teksto – net jei jo vos kelios eilutės - tikrumu ir žmogišku darbu.

• Dainos – taip pat informacija „tekste“. Klausiate, o kodėl ne tapybos arba keramikos darbai? Atsakymas: nes keramikai nedirba pusnuogiai.

• Vadovaukitės „teksto“ principu – kuo trumpiau, tuo geriau. Ilgų niekas neskaito, o dešimt trumpų įrašų su vaizdo klipais skaitytojai dažniausiai atverčia. Štai taip gimsta reklaminiai sandėriai...

• Kuo žmogus prasčiau rašo, tuo geriau jis tinka dirbti internetinių „tekstų“ kepimo meistru. Turėkite tai omeny ieškodami žurnalisto!

• Internetiniams „tekstams“ reikia ne proto, o fantazijos. Proto šiukštu nedemonstruokite „tekstų“ rengimo procese. Lai jis būna nukreiptas į verslą – kaip uždirbti iš šimtų „tekstų“ anomalijų.