Viešasis sostinės transportas jau apdainuotas ir apraudotas, bet dar viena giesmė jam nepakenks. Ypač tokiu laiku, kai lipant į maršrutinius taksi esi „nuskenuojamas“ ar tu – ne potencialus bilietėlio vergas, o troleibusuose ir autobusuose tą akimirką, kai keleivis demonstratyviai puikuodamasis savo nuolatiniu bilietu mojuoja vairuotojui, tas lyg netyčia nuleidžia akis – dažnam vairuotojui tikrai nemaloni ta kontrolieriaus duona.

Kas atliekama nenoriai, tas dažniausiai visai neatliekama. Ne taip seniai (nuo praėjusių metų liepos mėnesio) įvesta nauja keleivių laipinimo tvarka finansus skaičiuojantiems neva jau leido džiaugtis savo darbo rezultatais. Skelbiama, kad laipinant keleivius tik pro priekines duris važiuojančių „zuikiu“ sumažėjo penktadaliu. Paglostome visus šaunuolius, kurie prisidėjo prie idėjos, kaip sąžiningiau keliauti viešuoju sostinės transportu, ir įsivaizduokime, kaip pagerėtų šie rodikliai, jei iš tikrųjų būtų lipama tik pro priekines duris, o kiekvienas įlipantis iš tikrųjų rankose laikytų galiojantį keleivio bilietą. Ir apskritai, pro kur į viešąjį transportą įliuoksi tie likę „zuikiai“? Nejaugi pro langus? Nors atsakymas gali būti dar vienas – kai kurių senųjų troleibusų grindys tikrai nestabilios, gal mažyčiai zuikiai pro grindų skylutes sulenda? Niekada negali žinoti...

Pyktis, apatija, agresija vairuotojus ištinka net praėjus daugiau nei pusmečiui po moderniosios tvarkos įvedimo. Žinoma, žmonės, buvę atsakingi tik už saugų vairavimą, dabar priversti palaikyti akių kontaktą, bendrauti ir patikrinti daugiau žmonių nei tai padaro kasininkės. Oi, tai nelengva, pasirodo...

Pro priekines duris lipantys keleiviai – rodo jie bilietus ar ne – dažniausiai girdi tik „Praeinam, greičiau praeinam!” O gal visai įdomiai skambėtų „Praliuoksim, greičiau praliuoksim!”

Nemėgstantiems kuistis viename autobuse ar troleibuse aplink bobučių šimtasiūles visada galima pasirinkti komfortiškesnę transporto priemonę – maršrutinius taksi. Jais važinėja šiek tiek kitoks sostinės kontingentas – ne grietinėlė, bet finansiškai sau galintys leisti važiuoti net visu litu brangiau nei troleibusų zuikeliai ir kiti žvėreliai. Solidžiau, tikrai solidžiau...

Tačiau kur buvus, kur nebuvus tarp maršrutinių taksi vairuotojų ir jų keleivių atsirado trintis – bilietėlis. Didysis klausimas, „išmušti“ jį keleiviui ar ne? Išvertus į bilietėlio vergų kalbą, nuskriausti valstybę nemokant mokesčių ar ne? Žinoma, skriausti valstybės negalima. Bet kartais taip norisi...

Gerai, kad visada yra krūtine stojančių ir teisinga linkme, t. y. į biudžetą, kiekvieną litą nukreipiančių herojų, dar geriau, kad jų mažai. Ar turėjau pasakyti, kad jų daug? Ne, daug nėra. Pykstančių dėl negauto bilietėlių užtenka, bet primygtinai jų prašančių reta. Toks yra tipinės visuomenės tipinio elgesio pavyzdys.

Ir sugebėk, žmogau, apsispręsti, kieno paslaugomis sostinėje naudotis: važiuoti su natūraliaisiais sapiens atstovais ir paprastaisiais zuikiais ar su beveik nugriebta nuo pieno grietinėle ir valstybės biudžetą niokojančiais vairuotojais. Pėsčiomis nepatogu, Vilnius ne veltui buvo Europos kultūros sostinė – miestas didelis.