Praėjusią savaitę LNK televizijos pokalbių laidoje „Valanda su Rūta“ buvo gvildenama sena, nusibodusi ir psichologų, rodos, jau iš visų pusių išknibinėta tema apie poros amžiaus skirtumą ir jo įtaką santykių kokybei. Tačiau laidos autoriai dar kartą pabandyti išgvildenti probleminį klausimą sumanė į pagalbą pasitelkę LR Seimo nario Andriaus Šedžiaus ir jo jaunosios draugės, 18 –metės moksleivės Monikos, pavyzdį. Nors mergina į studiją neatvyko, tai nesutrukdė politikui „pasireikšti“, psichologui paanalizuoti, o kitiems laidos svečiams pažerti išminties perliukų. Tik ar politikas gali sau leisti bristi į tokios tematikos pokalbių šou? Ar politiko žodis neturi būti brangesnis?
Iškalbingi laidos svečiai...
Kaip buvo anonsuojama, Seimo nario A. Šedžiaus mintys laidoje apie poros amžiaus skirtumą turėjo dominuoti, deja, to padaryti jaunajam politikui nepavyko. Pirma to priežastis – pernelyg spalvingas kitų svečių sąrašas: Gediminas Navaitis, Jogaila Morkūnas, Vaiva Budraitytė, Benas Gudelis, Žilvinas Šilgalis, Ugnė Skonsmanaitė...
Žodžius nedrąsiai rinkusį A. Šedžių dar bandė užtarti J. Morkūnas, sakydamas, jog gyvename teisinėje valstybėje, todėl kiekvienas renkasi sau priimtiną kelią, tačiau moteriškasis desantas buvo negailestingas: V. Budraitytė Seimo nario draugę pavadino „apkakota“ dabartinės situacijos ir apgailestavo, kaip jaunai moteriai toliau teks gyventi, kai jos jokia padori šeima negalės pripažinti.
U. Skonsmanaitė nė nemanė atsilikti išrėžusi, kad jai buvo siūlomi garsiausių pasaulio žurnalų viršeliai manais į draugiją, tačiau ji atsilaikiusi ir už tai dėkinga ją teisingai išauklėjusiai šeimai.
Užsipultą A. Šedžių ironiškomis frazėmis neva reabilituoti bandė B. Gudelis. Pasak jo, Seime daug kas galima, ten linksmi žmonės, jie šoka ir dainuoja, o tai, kad A. Šedžius turi jaunesnę draugę, įrodo, kad jis – „zolatoj čylovek“ (auksinis žmogus).
Pokalbių laidos kontekstas aiškus: A. Šedžiaus ir jaunosios jo draugės meilės tema plėtojama į valias, ironija liejasi per kraštus, o tvirto atsako spalvingiesiems laidos svečiams iš Seimo nario kaip nėra, taip nėra...
...ir A. Šedžius
Antra priežastis, kodėl A. Šedžiui nepavyko laidoje dominuoti ir savo veiksmų ryžtingai argumentuoti, gali būti ta, kad politikui stigo iškalbos: laidos vedėja Rūta politiko kalbą pertraukinėjo dešimtis kartų pakreipdama pokalbį vis skandalingesne linkme, o A. Šedžius, rodos, tik klusniai vykdė jos nurodymus – kantriai atsakinėjo į nepatogius klausimus, bandė aiškintis, nors aplinkiniai tik ironiškai linksėjo galvomis, o vedėja Rūta šypsena reagavo į politiko pasiaiškinimus.
Politiko statusas, meilės istorija ir poros amžiaus skirtumo temos buvo suplaktos į vieną neaiškų darinį, o darinio papuošimui buvo pasirinktas A. Šedžius. Kitaip tariant, kokteilis su žalia vyšnaite nebuvo nei skanus, nei išvaizdus, tačiau galvą keistai apsuko. Ar laidos tikslas toks ir buvo?
Politikai myli kameras
Po laidos peršasi vienintelė išvada – politikai yra pernelyg lengvai pasiekiami žurnalistams ir patys tinkamai neįkainoja savo žodžių, nuomonės bei bendravimo su visais iš eilės žiniasklaidos atstovais. O taip pat kyla klausimas, kodėl jie taip elgiasi?
Žurnalistai peikiami dėl šališkumo, koneveikiami dėl per didelio landumo ir ujami iš daugumos privačių švenčių, tačiau vos pamojuojama geriausią laiką televizijų programų tinkleliuose turinčių laidų kameromis, politikai ryžtasi būti prikalti prie visų kryžių dėl pigaus populiarumo, kuris vis sunkiau atsiejamas nuo pramoginio žanro laidų.
Teigiamam poslinkiui politikams reikia visai nedaug: patiems brangiau įkainoti savo nuomonę ir neatsakinėti į „virtuvinius“ klausimus. O gal reikėtų kelti klausimą, ar geriausias laikas televizijų programų tinkleliuose tapatu geriausiai auditorijai?











konsultantas|2010-12-09 07:23
Nuoroda
konsultantas|2010-12-09 07:34
Nuoroda
traktoristė|2010-12-09 07:54
Pavyzdžiui Šilgalis visai gražiai šoka ir taip aš pamačiau kokių gražių žmonių Seime yr.
Nuoroda
kriukis|2010-12-09 09:04
Kita, ką aš noriu pasakyt, dauguma į politiką papuolančių asmenų yra pakankamai išsilavinę. Sakau pakankamai, nes manau, kad šis žodis labiausiai tinka viduriukui - jie protingi, nori populiarumo, galios ir įtakos, bet ne tokie protingi, kad susikurtų Lietuvai ir jos visuomenei tinkančią strategiją ir ją spėtų realizuoti.
Mane tokiose laidose labiausiai liūdina patys žurnalistai ir jų pigumas. Žmogus į Seimą patenka pagal gautus žmonių balsus, pagal pasitikėjimo reitingus, o žurnalistas televizijose perkamas kaip bet koks produktas ir štai iš kur man kyla nepasitenkinimas, kad žurnalistai nebetenka savo tikrojo statuso, įdirbio vardui. Reikia naujos generacijos žurnalistų, naujų gūsių.
Nuoroda
Jūratė A.|2010-12-09 09:24
Nuoroda
Jonux|2010-12-09 10:10
Nuoroda
Jonux|2010-12-09 10:13
nezinau ar verkt ar juoktis
Nuoroda
Fredis*|2010-12-09 11:06
Meilė yra abipusė ir amžina, tekste paminėtas A.Šedžius taiko tapti Respublikos Prezidentu, todėl ryškus kameros apšvietimas jam yra būtinas, kaip ir Ž.Šilgaliui, kuriam tai yra vienintelė galimybė plūduriuoti paviršiuje yra būti matomu.
Tekstukas dvelkia pimūnišku (pirmokišku) naivumu, visi politikai apibendrinami, visiems suteikiamas neigiamas atspalvis, tuoj išlįs z-analitikas, kuriam tik to ir tereikia - tuoj pradės giedoti savo giesmelę kaip gera buvo gyventi SSSR sąjungoje ir neturėti nei savos valstybės, nei savų "kiaulių" politikų. Kažkuria prasme K.Krivicko lygio rašinėlis. Tai komplimentas, nes Kristupas žiniasklaidoje yra daug pasiekęs, iš šio verslo daug užsidirbęs ir nusipelnęs žinomo ir skandaligo žurnalisto šlovę. Tik pirmyn su vis naujomis ir kraupiomis įžvalgomis.
Nuoroda
z-analitikas|2010-12-09 11:28
Nuoroda
Jūratė A.|2010-12-09 11:59
Z-analitike, labai teisingai, žiemą žibučių ieškoti nereikia, tačiau jei sausio mėnesį dėl aukštos temperatūros jos imtų žydėti pamiškėse šalia snieguotų pakalnių, būtų įdomu, jei žurnalistai tuo pasidomėtų vietoj laidos su Seimo nariu apie jo meilės peripetijas. ;)
Traktoriste, minite viešumą siedama jį su skaidrumu ir aš negaliu jums nepritarti. Tačiau konkretizuokime, apie kokį viešumą kalbame? Turbūt galėtume suskaičiuoti dešimtis asmeninio gyvenimo detalių, kurių paviešinimas gali turėti naudos rinkėjams, politikui ar kt., tačiau dalyvavimas laidoje, kurioje nepajėgiama argumentuotai apginti savo veiksmų, niekaip nesuderinamų su būtinu viešumu, nesuprantamas.
Fredi*, kaskart skaitydama jūsų komentarus stebiuosi, kokį talentingą žurnalistą prarado Lietuvos žiniasklaida, sumanų ekonomistą - finansų ministerija, šaunų istoriką - Lietuvos istorikų gildija ir net politiką - visa Lietuvos tauta palikdama jus tik komentatoriaus rolėje. Tačiau dėl jūsų švietėjiškos misijos ir pakantumo neišsilavinusiems mes galime mokytis bei tobulėti ;). Kaip gaila, kad komentatoriaus karjerą pradėjote per vėlai, gal būtumėte užkirtęs kelią K. Krivickui ir kitiems nuklydusiems vaikams, tačiau neliūdėkite, kaip jau kažkada rašiau, viskas jūsų rankose - dar galite daug kam savo tiesas įrodyti.
Nuoroda
Jonux|2010-12-09 12:05
No comment!
Nuoroda
kriukis|2010-12-09 20:12
Formuojasi pasaulinė betarpiškumo tendencija su tokiais bruožais kaip absoliutus bet kokios informacijos prieinamumas, draudimų pamynimas ir viešų ir slaptų žinių persidengimas. Pernelyg primityvu šį reiškinį vadinti kultūrų niveliacija. Niveliuojasi lytys, informacijos, žmonių pažiūros. Lietuvoje noveliacijos ištakos - nepriklausomybės siekimas ir po jos atgavimo sekę veiksmai - sistemos performavimas, ES, nereikia užmiršti visuomenės procesų. Progresavome labai greitai. Sakyčiau per greitai. Spartus ekonominis progresas ir noras pasivyti Vakarus arba Tolimuosius Rytus nedavė ramybės kiekvienam suvokiančiam pinigo galią.
Mes, lietuviai, ir kitos Vidurio Europos šalys labai daug nuveikėme, daug pasiekėme, tapome konkurencinga valstybe. Liko užmirštas tik vienas rodiklis - kultūrinis lavinimas. Kaip ir daugelis kitų tautų pamynėme kultūrą kaip nemodernią liekaną. Negana to, kad pamynėme, dabar esame įpratę gyventi be jos ir nesivarginti kultūros židinių paieška. Jau nepriklausomybės metais gimęs jaunimas nebeturėjo jokio kultūrinio pamato, išskyrus tą, kurį tėvai perdavė jiems kaip prosenelių gyvenimo pavyzdį, bet ne kaip privalomą pavyzdį.
Kiekvienas žmogus yra visuomenės ląstelė. Be ląstelės gyvybės nėra visuomenės gyvybės. Ląstelių grupė-žurnalistai taip pat yra be kultūrinio išsilavinimo. Daktarai duoda Hipokrato priesaiką, o žurnalistais dirba kas nori, o tiedu dirba labai panašų darbą.
Noriu atsakyti J. Ablačinskaitei:
Generacijų požiūrių nesuderinamumas yra pats natūraliausias visuomenės gyvybės apsireiškimas. Derinti vienų ir kitų tikslų nebūtina. To negalima pasakyti apie informacijos perdavimą. Pasirašyčiau po kiekvieno mintimis apie vyresnės generacijos pareigą perduoti žinias, negailėti patarimų. Kiekvienas skaičiuojantis ne trečią ir net ne ketvirtą amžiaus dešimtį ir gailintis protingo patarimo mano valia galėtų būti nukirsdinamas. Cikliškas žinių judėjimas negali būti trikdomas.
(Ekskursas. Žinių perdavimo ciklą trukdo Fredis ir, drįstu teigti, kartais z-analitikas. Jų poelgis gali būti grindžiamas pačių išsilavinimo stoka arba tyčiniais veiksmais siekiant suklaidinti.)
Kokybės atskaitos taškas kaskart sukuriamas unikalus, galima tai vadinti progreso pagreičiu, todėl nebijau svarstyti visos Vudurio Europos informacinės visuomenės problematiką, maldaujančią kultūrinio švietimo (si).
Nuoroda
to konsultantas|2011-01-20 19:25
Nuoroda