2012 m. gegužės 18 d., Penktadienis

Televizija

Vytautas Matuzas: dalyvavimas „Lietuvos talentuose“ – tik mažas gyvenimo atspalvis

2010 m. gruodžio 16 d., Ketvirtadienis
Vytautas Matuzas

Vytautas Matuzas (Nuotr. iš asmeninio archyvo)

Antrąjį sezoną besitęsiantis TV šou „Lietuvos talentai“ viešojoje erdvėje karštų diskusijų susilaukia ir dėl atrastų talentų, ir dėl jame dalyvaujančių „kitokių“ žmonių: keistuolis Virginijus, šokęs su lėle, šmaikštuolis Karolis, dainavęs savo kūrybos dainas, o dabar aistros užvirė ir dėl neįgaliųjų dalyvavimo talentų projekte. Ne tiek dėl dalyvavimo, kiek dėl lengvai susižeriamų komisijos narių bei žiūrovų balsų. Visuomenėje suūžė klausimai: Lietuvoje balsuojama iš gailesčio?

Neįgaliųjų dalyvavimas projekte „Lietuvos talentai“

Praėjusiais metais komisijos narius sustingti iš netikėtumo privertė vilniečių breikerių duetas „I.L.I. crew“. Geriausių draugų, Viktoro ir Gintaro, šokis scenoje publikai atėmė žadą: vienas jų breiko judesius atliko ratukuose, kitas – žinodamas, kad kiekvienas jo šokio judesys gali būti paskutinis. Publika žavėjosi vaikinų draugyste, atkaklumu ir šokiu. Vaikinai pateko į „Lietuvos talentų“ pusfinalį, vėliau – į finalą. Didžiausiais Lietuvos talentais jie nebuvo pripažinti, tačiau tai nesutrukdė vaikinams šiais metais projekte laimę išbandyti jau po vieną.

Šiais metais kalbas apie neįgaliųjų dalyvavimą talentų šou paakino Vytautas. 25 – erių vaikinas, konkurso „Lietuvos talentai“ atrankose sulaukęs komisijos palaikymo, pateko į pusfinalį, o jame žiūrovai jaunajam reperiui atvėrė kelius į finalą.

Iškart po pusfinalio internete lyg iš gausybės rago pasipylė komentarai, kad vaikinas neturi talento, kad komisijos nariai bijo būti apkaltinti diskriminacija, todėl neįgaliuosius vertina teigiamai nepriklausomai nuo talento, tačiau pats Vytautas Matuzas tvirtai žino, kad projekto žiūrovai už jį balsuoja ne iš gailesčio.

Paskendęs žiniasklaidos dėmesyje ir draugų sveikinimuose, vaikinas rado laiko pasidalinti mintimis apie projektą ir apie menamą žiūrovų gailestį.

Kodėl dalyvaujate „Lietuvos talentuose“?

Žiūrėdamas pirmąjį sezoną, galvojau „kaip būtų keista, jei pabandyčiau“. Tokia mintis labai prajuokindavo. Tada, kai pasirodė anketa dėl dalyvavimo antrajame sezone, ją visiškai ekspromtu užpildžiau. Kad pakvies į atranką be filmavimo, tikrai tikėjau, bet tada negalvojau apie tai, kad yra galimybė eiti toliau. Tikslas buvo išbandyti save ir praplėsti savo komforto zoną. Kažkas viduje labai traukė tai padaryti.

Galbūt kitaip būtumėte svarstęs, jei nebūtumėte neįgalus...

Tikrai nežinau, kas būtų, kokį gyvenimą gyvenčiau, kokią aplinką būčiau susikūręs tokiu atveju. Ko gero, meilė muzikai būtų buvusi bet kokiu atveju. Žinau tik vieną dalyką - jei turėčiau galimybę tapti sveiku žmogumi, tačiau su kitu gyvenimu nei turiu dabar, tokios galimybės nesirinkčiau.

Daugumai atrodo keista, kaip tai gali būti, bet kadangi aš esu aš, tai į save nežiūriu kaip į kitokį. Man tai natūralu taip, kaip jums natūralu būti savimi.

Kaip jaučiatės būdamas ant scenos?

Iš esmės ant scenos jaučiuosi puikiai ir man tai patinka. Tiesa, pusfinalis buvo visiškai nauja patirtis (tiesioginis eteris ir daug kitų faktorių), taigi nepavyko visos energijos atiduoti būtent pasirodymui. Tikiu, kad kitas pasirodymas finale bus žingsnis į priekį.

Atleiskite už klausimą, tačiau kaip manote, kokią dalį Jūsų pasisekimo „Lietuvos talentuose“ sudarė Jūsų talentas, o kiek - neįgalumo faktas?

Galiu tik spėti: apie 10% žiūrovų galbūt balsavo iš gailesčio. Taip jau yra, kad žmonės vertina visumą, todėl vienas faktorius niekaip negali nulemti galutinio rezultato, nebent gali jį lengvai įtakoti. Kažkam arba patinki, arba ne.

Jei yra manančių, kad manęs reikėtų gailėtis, tai galiu pasakyti, kad tai yra klaidingas mąstymas. Aš pats pasirūpinu savimi, o mano gyvenimas yra nuostabus! Ne, tai nesusiję su mano dalyvavimu šioje TV laidoje. Tai tik dar vienas nedidelis mano gyvenimo atspalvis. Galbūt jis taps didele spalva.

Kaip pats vertinate savo pasirodymą?

Pirmąjį pasirodymą vertinu geriau nei antrąjį. Antrajame matau per daug klaidų, jaudulio ir nuovargio. Bet kokiu atveju, man labai patiko, dariau tai savo noru ir nei minutei nebuvo minties nebeeiti ant scenos. Eičiau ir dabar. Šią akimirką.

Kaip manote, kodėl neįgalieji tiek praėjusiais metais, tiek ir šiemet vis aktyviau reiškiasi televiziniuose projektuose?

Negaliu atsakyti už kitus žmones. Manęs asmeniškai neįtakojo joks konkretus pavyzdys, tačiau būsiu labai laimingas, jei dėka manęs daugiau žmonių pradės džiaugtis tuo, ką turi.




Griežtai draudžiama informaciją kopijuoti, dauginti, platinti, republikuoti, panaudoti interneto svetainėse arba kitose informavimo priemonėse be raštiško VšĮ „Žurnalistika kitaip“ sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.zurnalistika-kitaip.lt kaip šaltinį su aktyvia nuoroda. Visas leidinio turinys yra apsaugotas anti-plagijavimo sistema COPYSCAPE.
Žurnalistika kitaip
Komentarų skaičius: 11

konsultantas|2010-12-16 08:51

maladec

kriukis|2010-12-16 09:14

Europoje imta plačiai nagrinėti diskriminavimo klausimą kaip vieną iš žmogaus teisių pažeidimo objektų. Klausimas žada būti ne iš lengvųjų dokumentacinėje plotmėje, ką jau kalbėti apie praktinius jo pritaikymus.
Neįgalieji kaip homoseksualai nebėra uždara bendruomenė, jie patys nejaučia diskomforto dėl beribės komunikacijos su pasaulyje kitais tokiais pat esančiais. Todėl patys diskriminaciją patiriantys nebijo susidūrimo su dauguma. Sveikintina, kai žmogus pasipriešina savo socialinei padėčiai ir žengia aukštyn. Nuo to priklauso visuomenės progresas gerąja prasme.
Nesutikčiau, kad perlipimas per savo sociopadėtį dėl ambicijų yra gerai. Pavadinkime tai paties individo linija, kuri atlieka apsaugos funkciją. Kai individas eina į televizijas, siekia rekordų ir kitaip veržiasi ištrūkti iš saugumą garantuojančios juostos ribų, jis jau nebetenka imuniteto ir gali būti lengvai pažeidžiamas.
Konkretus šis atvejis verčia mąstyti, kad būtent taip nutiko jaunam žmogui, kaip ir pusei Lietuvos norinčiam saldaus populiarumo.
Tačiau ribų, savo ribų pamesti nevalia. Apsaugos funkciją jos gali atlikti tik individui būnant savo tapatybėje, ir neeieškant nuotykių toli nuo jos.

z-analitikas|2010-12-16 09:49

Kietas. Štai tikro lietuvio pavyzdys. Tikras talentas. Pasakyčiau talentas gyventi ir siekti savo užsibrėžto tikslo. Dešimt balų, pagarba. Dvidešimt penkerių metų vaikinas ne tik dainuoja, bet sėkmingai skinasi sau kelią gyvenimo link. Būdamas neįgalus žmogus nepasiduoda, jo neužvaldo depresija, juda pirmyn be kliūčių. Šito jau tikrai nepasakysi apie eilinį sveiką Lietuvos runkelinį jaunimėlį, gyvenantį iš mamytės kišenės, verkšlenantį, kad neturi iš ko gyventi, šokinėjantį nuo Vilniaus žalio tilto.
Tipinio Lietuvos jaunimo išpažintis "Aš esu sveikas, galiu vaikščioti, bet daug geriu alaus, neturiu pinigų, nes baigiau devynias klases, niekas manęs į darbą nepriima, nieko neišmokau, todėl praeitą sausį traukiau prie seimo daužyti plytomis langų. Langus daužiau todėl, kad Kubilius neduoda darbo. Lauk Andrių Kubilių." Imtų pavyzdį iš Vytauto Matuzo. Neįgalus žmogus įkūrė savo verslą ir dar skinasi laurus "Lietuvos talentuose". Tokiam žmogui medalį reikia duoti su raudonu diplomu už riedėjimą ratukais per savo gyvenimo vingius.
O ką mūsų sveikas jaunimėlis "Mes turim teisių, visą savo jaunystę gyvename laisvoje Lietuvoje. Norim tūsavoti ir daugintis masiškai kaip 60 - ais, hipių laikotarpiu." Toks jaunimas yra pavydus, pripratęs kabėti ant tėtukų sprando ir dirbti nenori. Prisižiūri bukų amerikietiškų filmų apie taip, kaip bukas ir dar bukesnis milijonieriais tampa ir prašvilpia visą savo gyvenimą vėjais. Jaunimas, matydami, kad žmogus su negalia skinasi sau laurus, pradeda pavydėti, šmeižti ir dergti ant tokių kaip Vytautas, turintis stiprų polinkį gyventi ir siekti savo tikslo. Prieš trisdešimt metų tokio bordako nebuvo, visi mokėsi, Lietuva buvo viena iš reprezentacinių valstybių.


Palinkėsiu Vytautui viso ko geriausio. Sėkmės, žmogau. Tu esi pavyzdys ne savo kategorijos žmonėms, tu esi pavyzdys visam Lietuvos jaunimui. Pakabinčiau tau medalį :)

traktoristė|2010-12-16 09:51

Mačiau, kaip šitas vaikas dainavo ir labai patiko išskyrus vieną dayką. Negi neužtenka lietuviškų dainų ir jau reikia eit prie angliškų. Man atrodo, kad kai jau esam lietuviai, galėtum dainuot lietuviškas dainas.
Šeip viskas labai patiko, šaunuolis Vytautai tu gali laimėt tą projektą.

Jonux|2010-12-16 11:13

z-analitikai, pries 30 metu Lietuva buvo ne valstybe o LTSR. Reprezentacine valstybe su kiauliu kojomis ir "tefteliais" parduotuvese...

Na o jaunimas... problema ta, kad po 20 tukstanciu kasmet isvaziuoja studijuoti i uzsieni. dauguma ju, manau yra zmones su ambicijomis ir siekiais. Retorinis klausimas: kiek ju gris i LT?... Is esmes, net ir tie su 9 klasiu issilavinimu skiriasi vienas nuo kito: tie kurie nenori tik "tusintis" ir vekslenti, deja irgi linke isvaziuot... Deja terndencija ta, kad LT lieka tik tie kas arba "per seni" isvaziuot arba neturi jokiu siekiu... na ir dar tokios "zvaigzdes" kaip zvonkes, pikul ir t.t.

kriukis|2010-12-16 13:40

Lietuvoje jaučiama visuomenės senėjimo tendencija yra ne didesnė nei visos Europos. Versti Lietuvai kaltę dėl nestabdomos emigracijos yra per siauras supratimas. Laikykimės ne kiekybės, bet kokybės diskurso, o tai nukelia mus toliau nuo emigracijos temų. Apžvelkime universitetus. Jų siūlomos studijų programos sparčiai tobulėja, yra skaidomos, Sveikatos mokslų universitetas po susivienijimo labai stipriai atrodo. Tokie pavyzdžiai paneigia pono Jono nuostatą apie Lietuvoje pasiliekančius niekam tikusius.
Dalies žmonių psichologija nelinkusi pasiduoti kosmopolitiškumui, jie net turėdami geriausius pasiūlymus nevažiuotų į Europą ar kitus kontinentus. Priešingai yra su kita individų grupe. Jie gali be užsienio kalbų žinių nerti į kitas valstybes be baimės pražūti. Lietuvos piliečių emigracija nėra išskirtinis reiškinys. Europoje migruojama lygiai taip pat kaip migruojama iš Lotynų Amerikos į Šiaurės amerikos centrinę dalį. Vietiniai valdininkai papyksta dėl dažnai nelegalaus keliavimo ir ką? Taip ir Lietuvoje.
Statistikos specialistai turi kalbėti apie emigraciją, man smagu žinoti, kas ir kur išvažiuoja. Dažniausiai srautus galima spėti net be statistikos duomenų. Taip pat galima atspėti tų mentalitetą, kurie pasilieka Lietuvoje.
Ponas Jonai, negalvokite, kad Lietuvje lieka vien skurdžiai ir pensininkai. Jei taip būtų, skurdžiai nebūtų skurdžiais. Jie praturtėtų. Aš manau, kad mes vienas kitą supratome.
Zanalitikui noriu pasakyti šį tą apie medalių dalinimą. Paprotys dalinti medalius niekada nebuvo siejamas su vienkartiniais poelgiais. Medaliai visada buvo teikiami už ilgametes veiklas su aukštais jų rezultatais. Bėgikas gauna medalį po ilgų treniruočių kaip ir daugiavaikė motina gaudavo titulą ne už planus pagimdyti daug palikuonių, o už palikuonis ir dar tik tada, kai jie sveiki užauginami. Už dainavimą jūsų žiniai medalio aš neskirčiau, nes daina pati savaime negali būti sveikintinas dalykas.

Jonux|2010-12-16 15:31

apie Lietuvos universitetus... jie atrdodo labai silpnai. Retas is jus isvis yra vertas univeristeto vardo. Lietuviai dziaugiasi VU patekimu tarp 1000 geriausiu (549-as). Bet juk tai yra patetiska!!! Visada giriames koki sena universiteta turime, bet pamirstame koks jo lygis. Apie kitus kalbeti isvis liudna. Tokius "universitetus" kaip Klaipedos ir Siauliu reiktzu isvis uzdaryti, ar bent nevadinti universitetais. Na o "Sveikatos universitetas" yra isvis absurdas. Lietuviai aiskiai uzmirso kas yra universitetas. Tai aukstojo mokslo istaiga, kurioje vykdomi moksliniai tyrimai ir suteikiami akademiniai vardai ir laipsniai IVAIRIOSE SRITYSE! Ivairiose, o ne tik medicinos bei veterinarijos! Vakaruose medicinos fakultetai (arba kaip amerikeciai vadina medicinos mokyklos) dazniausiai priklauso universitetams, kurie be medicinos turi dar maziausiai 5 fakultetus...

Todel as tikrai suprantu jaunima, kurie geriau nori studijuoti universitetuose, kurie priklauso geriausiu 200-ui, o ne 1000-ui. Ypac jei financiskai LT univeristetuose pasidare strudijuoti ne ka pigiau nei uzsienyje...

Jonux|2010-12-16 15:32

P.S. nereikia manes "ponu" vadinti... mes, ZK komentatoriai dazniausiai "tujinames" :D

kriukis|2010-12-16 21:30

Lietuva puiki šalis nelyginama su Europos ir pasaulio centrais. Nelyginkime jos universitetų, kurie mano supratimu mums labai tinkami, su pasaulietiškais universitetais. Mūsiškiai dar nuo XVI amžiaus kai tik universitetą atidarė iškart jį uždarė. Nematau prasmės švietimo sistemos dėl to kaltinti.
Pažiūrėkime, kokie gražūs žmonės studijuoja Lietuvos universitetuose, jie atstovauja Lietuvai pasaulyje, jūs pats Jonai, baigėte universitetą Lietuvoje ir nuo to tik geriau Lietuvai.
Kol esu nesupeiktas dėl nukreiptos pokalbio temos, galiu grįžti dar prie diskriminacijos. Neįgalieji teisiškai nėra atskirti nuo visuomenės daugumos. Jie gyvena pilnavertį gyvenimą, nors dažnas jų taip negalėtų pasakyti dėl suvaržyto identiteto. Tokie žmonės, kurie sugeba atkreipti į save dėmesį jau yra visuomenės gyvybės ženklas. Žiūrint tokiu diskursu, nėra jokio skirtumo tarp Jono ir Vytauto. Jie abu yra gyvi visuomenės dariniai, kurie laikinai dalį visuomenės maitina. Kadangi visuomenės maitinimas vis labiau komplikuojasi dėl individo lepumo ir masės abejingumo, maitinimas paprastai netrunka ilgiau negu metus, dvejus. Po to maitintojų likimas tampa neaiškus. Jie neišnyksta, bet dažniausiai pereina į kitokį psichologinį rėžimą. Jonas puikiai pereis be skausmingų pasekmių, kadangi žmogus turi didelį bagažą, Vytautui gali būti sudėtingiau. Todėl šiandien pasiskaitęs dar kituose šaltiniuose kaip šitas jaunas žmogus yra peikiamas dėl neįgalumo nesuderinamumo su talentu, manau esu absoliučiai teisus sakydamas, kad visuomenė, pati stumdama jį nuo šlovės, bando apsaugoti savo maitintoją nuo laukiančio sudėtingo psichologinių vaidmenų apsikeitimo.

Pieva|2012-02-12 20:10

Palaikau dėl medalio - išmokti dainuoti ir pelnyti medalius irgi ne vienos dienos darbas. Dabar dėl muzikos. Daugeliui jau seniai nusibodo keturių akordų dainelės, dėl to ir vertina dainuojančius kitaip. O kad repas ne visiems patinka - tai tik paskatina mėgstančius šią muziką dar labiau būti aktyviems. Jei tik nėra konkurencijos ir neišskaidomos jėgos, nėra panašaus stiliaus kūrinių net ir Eurovizijoje - pop muzikos konkurse laimi sunkusis rokas (kaip jau ir buvo nutikę). Geriau išmanantys tegul mane pataisys, tačiau repas yra juodaodžių muzika, per kurią jie išreiškia savo skausmą ir joje dažnai pasakoja apie sunkų gyvenimą. Nepatyręs sunkumų sunkiai gali į repą įlieti tikro jausmo, todėl tik nedaugelis baltųjų apskritai sugeba tą daryti. Gali sakyti Vytautas kiek nori, kad jam dabar yra viskas puiku, bet, manau, buvo laikas, tikriausiai vaikystėje, kai nebuvo taip lengva išgyventi ir suvokti, kad esi kitoks, kad negali bėgioti ir pan. Tokie dalykai palieka randus. Tačiau tik tai ir padaro reperį geru reperiu.

V.Ž.|2012-02-13 09:42

Šaunuolis!
Šaunuolis!
Šaunuolis!
Palikti komentarą
  1. * - žvaigždute pažymėtus formos laukus užpildyti būtina!



A. Macijausko premija
Nmedia 2010

Naujausios temos

Populiariausios temos

Karštos diskusijos

Nauji komentarai

© 2009 - 2012 VšĮ „Žurnalistika kitaip“. Visos teisės saugomos. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką VšĮ „Žurnalistika kitaip“ sutikimą.