Lauk mintis apie ilgą laiką antrąja lietuvių religija buvusį krepšinį. Jis – anokia religija, kai per varžybas sirgalių rankose negniaužomi alaus bokalai, o varžybų laukimo nerimo neramina apsipirkinėjimas alkoholio skyriuje. Tikroji ir neginčijama tautiečių meilė jau seniai atiduota alkoholiui, o kartu su meile jam negrabia ranka nustumtas ir valdžios skeptras. Bet ne iš troškulio alkoholis tapęs vandeniu, duona, druska ir religija. Tai ir sumanaus bei kruopštaus darbo rezultatas.

Per dešimtmečius gimsta stereotipai

Alkoholio pramonė – ne virusinis filmukas, kuris gali netikėtai „užkabinti“ mases ir sukelti grandininę reakciją. Kiekvienos pakuotės pardavimas reikalauja didelio įdirbio. Pavyzdžiui, įdirbio tų asmenų, kurie per dešimtmečius kuria alkoholio mitus ir legendas, atranda jo dievus ir po alkoholizmo stogu surenka alkoholio religijai paklūstančius.

Specialistai, pajėgiantys reklamomis, akcijomis ir kitais verslo čiuptuvais apraizgyti alkoholio vartotojus, keičiasi, tobulėja, o alkoholio mitai kasdien vis stiprėja.

Ar kas galėjo patikėti, kad ateis toks laikas, kai Viduramžiais degintus eretikus dėl tikėjimo „ne tuo, kuo reikia“ pakeis XXI amžiaus alkoholiu permirkusios visuomenės ujami abstinentai – nevykėliai, ligoniai, keistuoliai. Eretikai!

Alkoholis – universali prekė

Alkoholio įvaizdžio formuotojų darbas nenuėjo perniek. Dabar alkoholio kibirai liejasi per kraštus, o alkoholio panteono pasiuntinių reikalas – tik „padailinti“ ankstesnių veiksmų rezultatus, pavyzdžiui, padidinti vartojimo kiekius ar pagreitį.

Alkoholio reklama potencialų vartotoją pasiekia šiam dar gyvenant motinos pilve. O kaip ir kur nuo jos pabėgti? Ironiška, nuo šios religijos neatsiribosi, ne ji turi pačias įvairiausias formas ir pavidalus.

Kaip ironiška: duonos, automobilių, greitųjų paskolų išdavimo reklamų tokios gausos nerasime daugybėje skirtingų reklamos kanalų, kaip visose puikiai dera ir telpa alkoholio reklama. Daug reklamos.

Lauk alkoholio reklamą iš žiniasklaidos!

Kad jau alkoholio reklama toleruojama žiniasklaidoje, kodėl Bažnyčios atstovai nesinaudoja įvaizdžio formuotojų paslaugomis ir žiniasklaidai nepateikia „skanaus“ reklamos sumaišytos su „piaro“ tekstukais mišinio? Juk žiniasklaidai reikia išgyventi, o PVM padidintas!

Jokių juokų, tai labai rimtas pasiūlymas! Juk labai keista, kad dvi religijos, dvi galingos ir įtakingos pozicijos, o remiasi absoliučiai skirtingais pasekėjų paieškos būdais. Vertėtų jų veiklą suvienodinti: jokios abiejų reklamos – kas jungiasi, lai jungiasi prie kolegų be dirbtinių „impulsų“.

Dar grįžtant prie alkoholio reklamos žiniasklaidoje šalininkų argumento, esą žiniasklaida neteks milijonų ir bus priversta virsti dar didesniu užsakomųjų straipsnių rojumi, jei nuo kitų metų įsigalios alkoholio reklamos draudimas, galima pateikti pasiūlymą. Jis galėtų būti, pavyzdžiui, toks: idant žiniasklaida nebūtų priversta prekiauti „mažais tekstukais už mažas sumas“, o gautų stabilias pajamas už reklamą, kurios turinys ir poveikis, panašu, jai mažiausiai rūpi, žiniasklaida galėtų reklamuoti kad ir narkotines medžiagas. Sakote, ne? Tada lauk argumentą, kad žiniasklaida netenka stabilių pajamų už alkoholio reklamą ir drauge su argumentu lauk alkoholio reklamą iš žiniasklaidos.