Etiketas lemia dalį pasisekimo asmeniniame gyvenime, leidžia jaustis ramiai viešoje erdvėje ir net užtikrina sėkmingą profesinę veiklą. Kultūringas elgesys gali būti įvertintas palankiau nei specifinės žinios – jos greitai įsisavinamos, o štai etiketo išmanymas – ištisas menas. Menas, kuris turi susilieti su asmenybe.
Etiketo tėvu vadinamas Adolfas von Knigė (Adolph von Knigge), prieš du šimtmečius akcentavęs mandagaus elgesio ir takto svarbą harmoningam gyvenimui, buvo įsitikinęs, kad tai yra pasisekimo receptas ir garantas. Praėjus daugiau kaip dviems amžiams po minčių apie etiketą paskelbimo, sunku su juo nesutikti: etiketas nėra mados reikalas, nes tai reikštų, kad mada suakmenėjusi, etiketas negali būti priskiriamas socialinei grupei, nes sveikinasi ir turtingieji, ir elgetos, o taip pat etiketas nėra skirtas tik vienam pasaulio kontinentui – tai visa apimantis reiškinys.
Skirtingi žmonės iš skirtingų pasaulio kraštų etiketą suvokia ir įsisavina atsižvelgdami į savas tradicijas, tačiau, nepaisant to, išlieka gausybė etiketo bendrumų. Tokiais bendrumais gali būti laikomi pagarba kitam, mandagus bendravimas, geros atmosferos kūrimas...
Pastarieji metai, kuomet bene populiariausios ir dažniausiai girdimos frazės yra „ieškau darbo“, „neturiu darbo“, „rašau gyvenimo aprašymą“ ir „kaip rašyti motyvacinį laišką?“, atskleidžia profesinio etiketo poreikį. Motyvacinis laiškas nebus vertas dėmesio vien tik dėl taisyklingos gramatikos, o pokalbis nebus sėkmingas vien dėl kaklaraiščio ar klasikinio kostiumėlio.
Esant per žingsnį nuo išsvajotos darbo vietos, reikia žinoti kai kuriuos niuansus:
- nuotrauka prie gyvenimo aprašymo ar motyvacinio laiško. Ji negali būti „iškirpta“ iš vakarėlio nuotraukos (nebent pretenduojate savanoriauti vakarėlių organizavimo įmonėje), ji negali būti kelerių metų senumo arba „ai, neturiu tinkamesnės“ stiliaus. Etiketo specialistai pažymi, kad darbdavys ne veltui žvilgteli į nuotrauką – ji taip pat daug ką signalizuoja. Todėl patariama nepagailėti laiko ir pinigų vienos ar kelių kokybiškų nuotraukų įsigijimui: profesionalus fotografas, tvarkinga apranga ir šiek tiek dėmesio plaukams – visa tai tam, kad pirmas „susitikimas“ nuotraukoje su galimu darbdaviu būtų malonus;
- parašas. Parašą raitome parduotuvėse, kavinėse, bibliotekose, tad šiuo klausimu, rodos, savimi jau neabejojame, tačiau ar tikrai gebame tinkamai pasirašyti? Žinoma, iš naujo mokytis pasirašinėti nereikia, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip pasirašome – neskubant ir atidžiai, o kad parašas būtų dailesnis, siūloma pasirašinėti rašalu. Tiesa, motyvacinį laišką rašant ranka, tiek tekstas, tiek ir parašas turi būti to paties rašalo;
- skambutis. Jei gyvenimo aprašymas ir motyvacinis laiškas išsiųstas, bet kuriuo metu galite tikėtis sulaukti skambučio iš galimų darbdavių. O kalbant telefonu, net jei tai ir nėra galimas darbdavys, svarbu girdėti savo balso tembrą, garsą ir kalbėjimo greitį. Etiketo žinovai pataria kalbėti kuo natūraliau, be dirbtinių emocijų ir, svarbiausia, sekti savo bei pašnekovo mintis;
- apranga einant į pokalbį. Kostiumas, džinsai ar kitas kasdieninis drabužis? Viskas priklauso nuo pretenduojamos užimti darbo vietos. Bene didžiausia klaida yra ta, kad į kūrybinio darbo vietas kandidatuojantys asmenys renkasi laisvo stiliaus drabužius. Etiketo ekspertai teigia, kad tokie darbdaviai ypatingai atkreipia dėmesį į aprangą, todėl plėšyti džinsai ir prasagstyti marškiniai – klaidingas pasirinkimas. Moterims patariama atkreipti dėmesį į saikingą makiažą, minimalius papuošalus ir tvarkingai sušukuotus plaukus;
- pokalbis. Kad jis nebūtų „vienam apie orą, kitam – apie vorą“, siūloma jau prieš einant į pokalbį surinkti kuo daugiau informacijos apie įmonę – tai praverčia. Net ir personalo atrankos specialistai „išduoda paslaptį“, kad, einant į pokalbį, reikia tikėtis tokių klausimų kaip „kodėl jūs turėtumėte dirbti šį darbą?“, „kuo jūs geresnis už kitus?“, „kokie jūsų privalumai ir trūkumai?“. Šie ir kiti panašūs klausimai kone visiems žinomi, tačiau kaskart juos uždavę atrankos specialistai sako išgirstantys tylą arba išgąstingą veblenimą. Vadinasi, verta apie tai pamąstyti dar prieš einant į pokalbį, o štai etiketo žinovai sako, kad labiausiai vertinami atviri, nuoširdūs, bet dalykinį toną išlaikantys atsakymai, taip pat patariama vengti išsisukinėjimų ir stengtis atskleisti lankstų charakterį bei pasitikėjimą savimi.
Pasak etiketo ekspertų, įvydžius šiuos reikalavimus, itin pasistūmėtumėte į priekį siekdami užimti norimą darbo vietą. Nereikia palikti visko vien tik sėkmei ar atsitiktinumui – daug kas priklauso nuo kandidato gebėjimo valdyti situaciją, o prie to prisideda ir etiketo išmanymas. Apranga, kalbėjimo manieros, laikysena ir mokėjimas bendrauti – tik maži niuansai, ypatingai prisidedantys prie teigiamo pirmo įspūdžio formavimosi.










traktoristė|2010-07-14 08:54
Nuoroda
Greta|2010-07-14 10:31
Nuoroda
z-analitikas|2010-07-14 19:35
Yra tokių žmonių, vadinamų darbo paieškos specialistais, dar juos vadina Job hunter, jie ruošia kandidatus prieš pokalbius dėl darbo. Lietuvoje dar nepaplitusi profesija, žinant kokie Lietuvoje konservatoriški požiūriai. "Samdytis tokį žmogų, mokėti pinigus. ABSURDAS, NESĄMONĖ. Geriau aš iš ONE.lt fotkę išsikirpsiu." Tuo tarpu užsienyje, JAV, Vokietijoje tai plačiai taikoma konsultacijos sritis.
Teko su vienu tokiu bendrauti paslapčiom prie spirituoto bokaliuko, matyt alkoholis šiek tiek paveikė smegenėles jam ir iš to draugiškumo išdavė pora paslapčių, kaip sujaukti darbdaviui protą ir darbas garantuotas per 30 minučių. Dar išduosiu paslaptį kodėl tokių paslapčių knygose nebūna ir tokiuose portaliukščiuose kaip cv.lt, cvmarket ir kt. Nes jeigu tos paslaptys ten būdų, HR personalas jas žinotų ir apsukti lietuvišką kapitalistinį darbdavį, kuris pasiruošęs už minimumą iš tavęs visą sulą išmelžti, nelabai ir gautųsi. Betyrinėdamas darbo rinką išbandžiau šiuos gan paslaptingus psichologinius metodus, rezultatas stulbinantis, iš 10 pokalbių penki darbdaviai pasiūlė darbą. Deja, ir darbo tada neieškojau ir netinkamas kandidatas buvau, bet vuole siūlo darbą. Šiaip geriausias būdas perprasti darbdavį pavaikščioti į pokalbius šiaip sau dėl pramogos. Ne pagal savo profesiją. Tiesiog įdomu stebėti darbdavius, kaip jie mala savo liežuviais. Įdomiausia būna kaip tave intervuoja kokia geltonsnapė personalo atrankos vadybininkė, kuri įsiliejo į tą sritį neseniai. Visa pasimetus, išmokus klausimus atmintinai, ko reikia klausti, o ko nereikia. Dar man patinka su direktoriais papliurpti, kurie pasimeta kaip žmogus aktyviai pradeda juos komantinėti, o labiausiai kai klausimai sukti. Linksmas tas užsiėmimas darbo paieška, ypatingai krizės metu. Bet sėkmės visiems, ieškantiems, kam Lietuvoje, kam Anglijoje. Zitutei, Bronytei, Antanukui ir Petriukui.
Nuoroda
traktoristė|2010-07-14 20:50
Tu aprašai kelių metų senumo situaciją. Dabar viskas pasikeitė, praeik dabar. Jei nori, galim dviese. Tu galėsi naudot slaptus psichologinius ginklus, o aš juoksiuosi.
Nuoroda
z-analitikas|2010-07-14 21:46
Užsikūrei traktoriuką, pasėjai bulvytes ir runkelius, atėjus vasarai nupurški savo daržoves pescitidais ar kokiu ten velniu nuo tų kolorado vabalų, rudenį nukasi derliuką ir vuolia į ūkininkų turgų bulves su runeliais pardavinėti. Šiom dienom berods lietuviškų daržovių deficitas, viskas olandiška ir ispaniška. Juolab matau perspektyvą į neužpildytą nišą. Lietuvis, kuris dar neemigravo į Angliją, kaip tikras patriotas nori pirkti lietuvišką prekę su meile išaugintą lietuviško ūkininko. Nesnausk, miela traktoriste. Nebūtinai visiems į miestą sulysti, nes čia geriau. Nė velnio, čia ne geriau, visur betonas, per CO2 kvėpuoti jau nebeįmanoma. Šiais laikais ūkininkų profesija labai paklausi, tik reikia išnaudoti šią nišą.
Nuoroda
traktoristė|2010-07-14 23:21
Padėjai man suprasti, o dabar noriu tuo pasidalinti su visais.
Tu nesi saugus savo darbe, bet kada gali būti išmestas iš šiltos vietos, nes būtent ūkiškumo tu ir neturi.
Matai vien su filosofijomis toli nenuvažiuosi. O apie vadovo vietą nėra ko ir kalbėti, kadangi vadovai būna mažiau kalbantys ir daugiau veikiantys.
Mielasis, matai tu net nepagalvoji, kad bulvių ir runkelių sėklos yra perkamos. Jei turima savų, kainuoja jų
išlaikymas per žiemą. Pesticidų tu irgi man neduotum. Ir niekam neduotum. Reiškia ir juos reikėtų pirkti.
Žinai, kas juokingiausia? Net ir kelionė į turgų su maišais kainuoja. O paradoksaliausia yra tokia vieta, kad tu atėjęs
pirkti iš manęs bulvių, pradėsi kabinėtis dėl pesticidų ir aiškinsi, kad tau jie kenkia.
Tai siūlau eiti pačiam gyventi į provinciją, ten auginti ekologiškas bulves, o tu tikrai geriau jas apginsi nuo maro ir
kolorado vabalų. Visi kvarabos išsilakstys kilometro spinduliu pasiklausę tavo kalbų, tai bulvės užaugs geros ir ekologiškos. Dar ir kopūstų galėsi pasisėti prie to paties.
Nuoroda
z-analitikas|2010-07-15 08:23
Nuoroda
51.8|2010-07-15 08:46
Noriu dar! Varyk traktoriste, aš palaikau tave :D :D. Chi
Idealus rytas buvusioje Sovietų Sąjungoje. Jonux rekomanduotas klipas ir komentarų skaitymas :D. Chi chi
Nuoroda
traktoristė|2010-07-15 10:58
Atkreipk dėmesį z-analitike, nors tu gauni daugiau nei 8oo ant popieriaus ir esi labai perspektyvus, kol rašai man prieš aš tiesiog imu gailėtis tavo darbdavio, nes jis išmeta savo pinigus tavo atlyginimui kaip į balą.
Pacankės parduotuvėse kaišiodamos prekes po skaneriu neturi laiko galvoti apie psichologijas. Jos dirba ištisom pamainom, kad gautų minimumą, tuo tarpu tu už sh... malimą gauni daugiau.
Kai geriau pagalvoji, tai ne tų pacankių parduotuvėse gaila. Man gaila tokių kaip tu.
Tema baigta.
Nuoroda
Jonux|2010-07-15 11:25
51.8: kurį klipa turi omenį: apie grybus su žirniais ar apie pupytes? :D
Nuoroda
51.8|2010-07-15 13:08
Tobulas rytas.
Jonai, puikiai žinai mano skonį. Chi
Nuoroda
Jūratė A.|2010-07-15 14:11
Nuoroda
Inga*|2010-07-15 14:23
Nuoroda
Jūratė A.|2010-07-15 23:12
Tik, jei mane iš čia išprašai, nebebus kur ir tau komentuoti... Tada jau abi nebeturėsime, kur ir kam "aiškinti" :)... Perspektyvos būtų liūdnos, o mes juk to nenorime.
Beje, Inga*, etiketas visai įdomus mokslas ir menas, kuris dar niekam nepakenkė. ;)
Nuoroda