Šią savaitę Ženevoje vykusiame aukcione buvo parduotas brangiausias ir pasaulyje ypatingai retas rausvasis deimantas, pirkėjo įvertintas 46,16 mln. dolerių (117,2 mln. litų). Šio žiedą puošiančio brangakmenio vertė išaugo iki sunkiai suvokiamos sumos po to, kai jis maždaug 60 metų buvo kruopščiai saugomas privačioje kolekcijoje JAV.

Nė vienas iš skaitytojų negalėtų suvokti, ką reiškia deimanto pirkimas už nurodytą sumą – esame visi lygūs prieš faktą, todėl labai įdomu patyrinėti, kaip vertiname tokį reiškinį iš bendro taško. Ką mums reiškia investicija į brangakmenius?

Kiekvieno iš mūsų turimų papuošalų vieneto kaina gali svyruoti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų, išimtinais atvejais – iki kelių tūkstančių. Papuošalai mūsuose retai saugomi seifuose, dažniau – skirti kasdieniam dėvėjimui. O neretai deklaruojamas stereotipas, kad papuošalų troškimas, jų kaupimas ir demonstravimas – tuštybė.

Kažin, ar tokį mąstymą turėjo senesniųjų kartų atstovai. Juk ne iš piršto laužtos istorijos apie močiučių papuošalus, perduodamus iš kartos į kartą. Dar daugiau – papuošalai turėjo ne tik materialią išraišką ir vertę, bet ne mažiau svarbu buvo papuošalo istorija, jo aura. Kitaip tariant, buvo vertinama apie žiedą sukuriama legenda ir jam priskiriama energija.

Grįžkime prie rausvojo deimanto temos. Tai jau visai kitas lygmuo: anokia tai aura ar energija, o apie kasdienį dėvėjimą net minčių negali būti. Todėl uždavinys lieka tas pats – ką mums reiškia investicija į brangakmenius – nors vargu, ar dažnas mūsų gali suvokti tokį investavimą?

Kaip žinia, ši investavimo alternatyva brangi ir prieinama toli gražu ne tam, kuris turi vieną, kitą „laisvą“ tūkstantį litų. Šios investicijos prasideda nuo vieno, kito „laisvo“ milijono. O jei dar paskaičiuotume, kad tokia investicija reikalauja investicijų į investicijos transportavimą, papildomų saugos priemonių organizavimą ir kitonišką požiūrį į investiciją – grąžos laukimas kartais užtrunka ne vieną dešimtmetį – galime tik įsivaizduoti, kas tokius finansinius žingsnius gali žengti.

Įdomu ir tai, kad investiciją į brangakmenius galima palyginti su investicija į grūdus. Abu šie žingsniai – vis dar nestandartiniai, o grąža sunkiai nuspėjama ir ypač rizikinga. Būtent dėl šios priežasties investuotojai labai gerai žino, kad tokiems „žaidimams“ gali būti skiriama tik labai nedidelė dalis turto.

Investicijos į brangakmenius – dar ne lietuviams. Tiek finansiniu, tiek ir emociniu požiūriu. Darau prielaidą, kad mes, lietuviai, dar nepakilome nuo žagrės arba plūgo: investuojame į žemę arba į nekilnojamą turtą – į tai, kas lietuviams visada buvo svarbiausia. Blizgučiai – kad ir kainuojantys n kartų brangiau – lieka nuošaly.

Gal susigundėte investuoti? Viskas įmanoma. Lietuvos bankai jums gali tarpininkauti. Vienas, kitas milijonas turi būti saugiai „padėtas“. Tik jei vis laukėte rausvojo deimanto, jis jau vargiai pateks į jūsų rankas – teks pradėti nuo mažesnės vertės blizgučių...