Pirmiausia – atsiprašymas. Atsiprašymas už žodžius, kurie negražina teksto, bet, turiu pripažinti, savotiškai iliustruoja mintis.
Jonas Jablonskis prisistato: „Esu laisva siela. Taip ir rašykite.“
Pradėję pokalbį su Jonu Lietuvos žiniasklaidos tema, nuklydome iki Italijos mafijos veiklos niuansų, tačiau, ieškodami pamestos pirminės temos, visgi konstatavome – jaunų žurnalistų laukia šviesi ateitis. Belieka tikėtis.
Šiandieninė žiniasklaida. Ką jūs apie tai manote?
Žurnalistai – kaip ir menininkai. Jų darbas priklauso galbūt nuo likimo. Jie sutinka žmones, juos pažįsta, bendrauja, skirtingos nuomonės - ir visa tai kažkokia romantika. Bet yra negatyvas: mūsų žiniasklaida nėra tokia išvystyta ir žiniasklaidą blokuoja įstatymai.
Manau, ateityje laukia kūrybingi ir talentingi žurnalistai, nes dabar tiems seniems žurnalistams jau yra ragas, grabas, mirtis, o jaunų, pilnų emocijų, entuziazmo žurnalistų laukia šviesi ateitis.
Įsijungę televiziją matote tai, kas jums rūpi?
Pavyzdžiui, žiūriu žinias ir sako „radom lavoną be galvos kokioj nors gatvėj trečią valandą nakties, po keturių penkiolika buvo atvežta į lavoninę“. Argi tai malonu girdėti per žinias? Visiškai ne! Tai yra negatyvas, kuris skatina žmones galvoti blogai apie savo paties šalį, kur mes gyvename. Aš manau, kad mums nereikia tai reklamuoti: kas ką nužudė, kas ką padarė. Jeigu pasimetė kažkoks žmogus ir yra ieškoma, tai būtina, tai galima padaryti, bet kam reklamuoti žmogų, kuris guli gatvėj be galvos? Tai nėra gražu.
Geriau pasakyti, ką kažkas pasiekė. Tai yra daug svarbiau negu parodyti kriminalinį tyrimą.
Būna žinios ir pasako kriminalus: kas ką nužudė, kas ką padarė, kas ką nuteisė, kažkokie mafijos galbūt elementai... Lietuvos mafijos elementai nėra dar tokie stiprūs ir dar daug atsiliekame nuo to. Aišku, yra biznis, narkata, visa kita, viskas gerai, bet mūsų mafijozai dar nėra tokie protingi kaip yra išvystyta toj pačioj Rusijoj, Amerikoj arba Italijoj.
Mūsų supratimas yra siauras ne vien tik žurnalistikoj, televizijoj, žiniose, bet taip pat ir mafijoj, politikoj... Visur mes siaurai mąstom...
Tos negatyvios žinios reitingus duoda.
Taip, tie reitingai – darbas dėl pinigų. Jie tai daro dėl pinigų, o ne dėl savo malonumo, ne iš meilės darbui. Jie tik dirba, jie nemyli darbo. Tai reiškia tas pats kaip nusiperki šunį, bet tu jo nemyli.
Tie, kurie reklamuoja tą negatyvą, reiškia, žino, kad Lietuvoje yra tokių pat negatyvių žmonių kaip ir jie, kurie mėgsta žiūrėti tą negatyvą ir jie patys tokie yra. Tai yra blogai.
Ir žmonės... Jie... Pradės kelti reitingus ne negatyvas, bet būtent pozityvas.
Ko palinkėtumėt žiniasklaidai ir žurnalistams?
Vienas iš pagrindinių – motyvacija. Atrasti save gyvenime, surasti savo svajones bei siekius, kadangi nuo to ir prasideda motyvacija, ir daug daug entuziazmo.
To aš palinkėčiau ne tik žurnalistams, ne tik visoms televizijoms, bet taip pat ir mafijozams, ir politikams, ir netgi Daliai Grybauskaitei – aš manau, kad jai tikrai pasiseks. Kada ji pradės statyti savo struktūrą, tada jinai visus uždūchins. Lietuva sukurs tokį saitą, kur bus matomi visi biudžeto pinigai: ir kur jie iškeliauja, ir kiek. Ir tada politikai negalės grobti valstybės pinigus. Ir tada jiems bus ragai.
Ir tada aš pažiūrėsiu, kas laimės – pozityvas ar negatyvas.
...]
