Kyla nauja interneto lietuvinimo banga ir šįkart ji, rodos, rimtesnė nei kada anksčiau. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija bei interneto svetainė www.lietuviškai.lt paskelbė tinklalapių lietuvinimo akciją, o konkrečiau - siūlymą lietuvinti internetinių svetainių pavadinimus, pavyzdžiui, www.zurnalistika-kitaip.lt galėtų tapti www.žurnalistika-kitaip.lt.

Iš pirmo žvilgsnio – pasiūlymas vertas dėmesio. Galima nekalbėti apie lietuvių kalbos gerbimą, bet akivaizdu, jog, nenaudojant lietuviškų rašmenų, internetinių svetainių pavadinimuose lietuviški žodžiai iškraipomi, o kartais įgauna net naują reikšmę (kąs, kas). Nemokėti valdyti gimtosios kalbos – nekas, todėl pasiūlymas sulietuvinti jau esamus, o naujus rinktis naudojant lietuviškus rašmenis atrodo labai teisingai ir gražiai, juolab, kad pagaliau tai leidžia ir techninės galimybės (ko anksčiau nebuvo).

Tai tik viena medalio pusė. Internetinių svetainių pavadinimų lietuvinimui nepritariantieji taip pat turi svarių argumentų ir dar kažin kurios pusės argumentai „sunkesni“.

Lietuvinimo pasiūlymas šiandien kuriantiems internetines svetaines gali atrodyti gana patraukliai, mat jie turės bene tik vieną vargą: pirkti du vardus – be lietuviškų rašmenų ir su jais – ir iš pirmojo lankytojų srautą peradresuoti į antrąjį, sulietuvinto pavadinimo svetainę. Klausimas, o kam reikia nesulietuvinto varianto? Dėl šventos ramybės, kad neatsirastų gudruolių, nusipirksiančių nesulietuvintą pavadinimą, kas sukeltų dar didesnę suirutę svetainių lankytojams, kuomet reikėtų prisiminti, kur jie nori eiti – į sulietuvintą ar nesulietuvintą. Tai jau būtų tikrų tikriausias absurdas.

Tik su vienu vargeliu neatsipirktų tie, kuriems senus svetainių pavadinimus reikėtų lietuvinti.

Pirmiausia, svarbu atkreipti dėmesį į svetainės pavadinimo įvedimo laukelį, kai yra vedamas pavadinimas ir atverčiamas tinklalapis. Geriausias pavyzdys, lai nepyksta svetainės autoriai, gražus pavadinimas www.lietuviškai.lt virsta į monstrą - xn--lietuvikai-69b.lt. Kitaip tariant, pasigrožėjau www.lietuviškai.lt reklama, įvedžiau tą gražųjį pavadinimą į laukelį ir, kelias minutes naršant svetainėje, akis badė tikras monstras – nebeliko kuo grožėtis. Tiesa, tai netaikoma visoms naršyklėms, tačiau kai kurios iš tikrųjų nepalaiko IDN (angl. Internationalized Domain Name) standartų.

Naujų svetainių šeimininkai galėtų pirkti sulietuvintus variantus, bet, veikiausiai, pirktų dar ir nesulietuvintuosius, o jau esamų svetainių autoriai taip pat turėtų dabartinius finansinius išteklius dauginti iš dviejų – reikėtų pirkti sulietuvintus pavadinimus. Tarp kitko, internetiniais vardais prekiaujantiems tai būtų dvigubas pelnas.

Ir bene pačių sudėtingiausių procesų – internetinės paieškos sistemų optimizavimo niuansų – kalbininkai nesuvokia, tačiau ši sritis veikia kaip saugiklis, atbaidantis nuo svetainių pavadinimų sulietuvinimo: kuris tinklalapio šeimininkas norės prarasti jau esamas pozicijas internetinės paieškos sistemose dėl galimybės grožėtis lietuviškais rašmenimis pavadinime? Tiesa, techniškai kiekvienas senas tekstas ar bet kuris kitas ankstesnis įrašas gali būti „priklijuojamas“ prie naujojo lietuviško svetainės pavadinimo, kad nebūtų prarasti reitingai paieškos sistemose, tačiau, kas gali paskaičiuoti sąnaudas, jei senų įrašų - šimtai ar net tūkstančiai?

Sulietuvinti interneto svetainių pavadinimus – graži idėja kalbininkams ir visiems kalbos puoselėtojams, tačiau negalima negirdėti techninę interneto svetainių dalį suvokiančiųjų argumentų. O jie – pakankamai įtikinantys.

Beje, gaila, kad techninės galimybės palaikyti lietuvių kalbą svetainių pavadinimuose tapo įmanomos taip vėlai, kai žmonių įsisąmoninimas apie interneto svetainių pavadinimus be „š“, „ę“ ir „ž“ jau toks stiprus. Juk techninę dalį lengviau redaguoti nei pakeisti įsisenėjusį suvokimą.