Neretai, kalbant su aukštąjį išsilavinimą turinčiu žmogumi, paaiškėja, kad protą jis sieja ne su kuo kitu kaip su studijų metu įgytomis žiniomis; vidurinį išsilavinimą turintis asmuo yra linkęs teigti, kad studijos ir diplomas į galvą neprikraus proto, o Martyna Petrošiūtė, magistro studijas baigusi aukščiausiais įvertinimais, IT specialistė, dirbanti tarptautinėje korporacijoje, nelinkusi aukštinti mokslų: „Išsilavinimas proto neprideda.“
Ar išsilavinimas – protas?
Išsimokslinimo negalima prilyginti protui.
Mokslas - didelė vertybė, kuri per šimtmečius perduodama iš kartos į kartą, kas kartą padidinamas šios vertybės bagažas. Neišskirčiau nei vieno iš šių dviejų dalykų – mokslo ir proto - kaip vertingesnio.
Mokslas vertingas kaip ankstesnių kartų palikimas, kaip civilizacijos priežastis, kaip tobulėjimo galimybė, kaip galimybė suprasti aplinkui supantį pasaulį ir save.
Protas yra kiekvieno atskiro žmogaus priemonė pažinti, įsisavinti, perteikti mokslą, ieškoti naujų sąsajų ir atradimų, kurti naudojantis žiniomis.
Labai dažna pozicija: žmogus protingas tampa tik pasiekęs mokslo aukštumų. Ar tikrai protas matuojamas diplomų skaičiumi?
Protingas žmogus gali būti ir be išsilavinimo, tačiau tokį žmogų įsivaizduoju mokantį motyvuotai pagrįsti, kodėl jam nėra būtinas aukštasis išsilavinimas (vidurinis išsilavinimas, manau, privalu visiems), ir daug savarankiškai besidomintį bei besimokantį tai, kas jam yra svarbu. Toks žmogus turėtų būti žingeidus ir semtis žinių savarankiškai.
Kita vertus, protingas žmogus turėtų atrasti sritį, kuri jam būtų įdomi ir kurioje jis norėtų save realizuoti, taigi, bent jau noras siekti išsilavinimo turėtų būti stiprus tokiame žmoguje.
Jei klausimą perfrazuotume kitaip: „Ar gali būti išsilavinęs žmogus neprotingas?“, atsakyčiau, be abejo, kad taip. Esu susidūrus su tokias žmonėmis, kurie savo studijuotą sritį išmano puikiai, bet kitoje srityje, tarkime elementaraus etiketo, jie elgiasi blogiau už asocialų asmenį.
Ką mokslas duoda žmogui?
Mokslas ir išsilavinimas asmenybei suteikia pažinimą, savo gebėjimų įvertinimą, pasitikėjimą savimi, pažinimo džiaugsmą ir naujus potyrius kažką atrandant, norą kurti ir tobulėti, supratimą apie įvairius aplink vykstančius procesus, galimybę užsidirbti realizuojant save mėgstamoje srityje.
Manau, kad išsilavinimas proto neprideda, bet turėdamas proto žmogus turi potencialą įsisavinti, perprasti, išstudijuoti kažkurią nedidelę mokslo sritį.
Ar šiandieninis išsilavinimas padaro jaunuolį savo srities specialistu?
Šiandieninis išsilavinimas nėra tam, kad padarytų jaunuolį savo srities specialistu. Išsilavinimas teikia bendrąjį suvokimą tos srities, kurią pasirenka jaunas žmogus. Jis duoda žmogui pakankamą žinių ir pagrindinių gebėjimų bei įgūdžių komplektą, reikalingą pasiruošimui būsimai specialybei. Sritis, kurioje dirbs ateityje jaunas žmogus, yra daug siauresnė už tą, kurią studijuoja, o savo srities specialistu imlus žmogus gali tapti per keletą gilios praktikos metų dirbdamas konkrečioje srityje.
...]
