Pagaliau žinomi ilgai laukti ir skirtingų prognozių susilaukę rezultatai: „The Times“ po turinio apmokestinimo neteko 90 % skaitytojų internete. Panašių prognozių buvo išsakęs ir vyriausias dienraščio redaktorius, tačiau tokiu drastišku jo spėjimu mažai kas tikėjo.

Dienraštis „The Times“ – ypatingai populiarus ir vertinamas Bidžiosios Britanijos skaitytojų. Po vasaros pradžioje įdiegtų registracijos ir turinio prenumeravimo sistemų buvo plačiai diskutuojama ar teisingas žingsnis apmokestinti turinį, tačiau, nepaisant prieštaringų nuomonių, žiniasklaidos magnatui Rupertui Murdochui priklausantis leidinys tapo eksperimentiniu triušiu, o, praėjus vos mėnesiui po sistemos įdiegimo, skeptiški redaktorių spėjimai pasitvirtino - skaitytojai nenori mokėti dviejų svarų prenumeratos mokesčio per savaitę.

Internetas, iki šiol daugiausiai pajamų sugeneruodavęs iš reklamos, ryžtingai suka kitu keliu. Šis kelias, kelias be reklamos, tampa vis dažnesniu ginčų objektu. Kad reklama nebeneša norimo pelno, o dar ir erzina išrankius skaitytojus, verčia jos visai atsisakyti.

Ne veltui kai kurios interneto naršyklės sėkmingai kuria įrankius, galinčius pagelbėti reklamai alergiškiems asmenims. Štai „Safari“ jau prieš kurį laiką pristatė įrankį, galintį „išplėšti“ tekstą iš reklamomis mirksinčio kompiuterio ekrano. Patogu? Net labai! O kaip reklama? Prastai...

„The Times“ rodikliai stulbinantys, ypač žinant, kad apie tokią alternatyvą yra užsiminę ir Lietuvos internetinės žiniasklaidos atstovai. „Verslo žinių“ (dalis turinio taip pat apmokestinta) vyriausias redaktorius Rolandas Barysas yra kalbėjęs, jog nemokamos informacijos erai atėjęs galas, tačiau idėjos šalininkai argumentavo, esą originalaus turinio internete labai mažai – vos 11 % ,- todėl apie mokamą informaciją galima kalbėti tik tais atvejais, jei ji būtų nišinė, pavyzdžiui, verslo aktualijos, skirtos verslaujantiems, privatiems asmenims ir kt.

Kaip elgtųsi Lietuvos skaitytojai vieną rytą paprašyti užsiregistruoti ir susimokėti bet kuriame naujienų portale, sunku spėti, tačiau Didžiosios Britanijos pavyzdys džiugesio nekelia.

Įsivaizduokime situaciją, kad naujienų portaluose, nišiniuose tinklalapiuose, pramogų zonose (filmai, muzika, žaidimai) įdiegiamos turinio apmokestinimo sistemos. Asmeninių tinklaraščių apmokestinimas sunkiau suvokiamas, todėl šie lieka laisvai prieinami skaitytojams. Ar nenorėdami mokėti už kokybišką informaciją jie renkasi tinklaraščiuose pateikiamą informaciją? Gal tinklaraščiai atliks panašią funkciją kaip atokiose kaimo vietovėse maistu prekiaujantys asmenys iš automobilių: pirks informaciją ir ją pateiks per savus veidrodžius tinklaraščiuose.

Skamba nepatraukliai. Matyt, teisingai R. Barysas yra pastebėjęs, kad žmogus įpratęs mokėti už kelnes, tačiau nenori net girdėti apie informacijos kainą. Iškreiptas suvokimas.