Festivaliai, masiniai renginiai, garsai kamerinėje aplinkoje, barbenimas pirštais į stalą ir net organizmo vibracija – tai muzika. Besiginčijantys, kas geriau – populiarioji muzika ar roko klasika – gali sutarti bent dėl vieno: muzika turi galios paveikti žmones dažniau nei jie patys apie tai susimąsto.

Muzika išlaisvina

Alberto Enšteino vardas, rodos, gali būti siejamas su visais tiksliaisiais mokslais, bet tik ne su muzika. Deja, taip nėra.

Besimokydamas mokykloje Albertas Enšteinas mokytojų buvo įvardijamas kaip nepajėgus mokytis su kitais vaikais, o jo tėvams buvo siūlyta vaiką atsiimti iš mokyklos ir jam skirti tik lengvus fizinius darbus. Tačiau būsimojo išradėjo motina netikėjo sūnaus negebėjimais. Lūžis A. Enšteino gyvenime įvyko tada, kai tėvai jam nupirko smuiką, kuriuo grojant atsiskleidė vaiko gabumai. Negana to, teigiama, kad A. Enšteinas jau būdamas brandaus amžiaus spręsdavo problemas ir atsakydavo į iškilusius klausimus improvizuodamas smuiku.

Terapija

Kad A. Enšteino atvejis nėra sutapimas įrodo ir muzikos terapijos išgryninimas bei efektyvus jos taikymas. Muzikos terapija – sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimas dėka muzikinės veiklos. Šiuo metodu naudojamasi jau ištisus tūkstantmečius, tačiau kaip mokslu šia sfera susidomėta vos XX amžiuje.

Muzikos terapija taikoma ne tik sergantiesiems. Sveikieji muzika gali lepintis siekdami atsipalaidavimo, susikoncentravimo arba darbingumo. Svarbu pažymėti muzikos galią nėščiosioms. Joms patariama klausytis klasikinės muzikos.

Baroko laikų klasikinė muzika lemia širdies dūžius ir padeda atsipalaiduoti. Kai kūnas atsipalaiduoja, muzika padeda mintims lengviau susikoncentruoti. Įdomu tai, kad baroko muzika netgi mažina kraujospūdį ir padidina gebėjimą mokytis.

Muzikos terapijos šalininkai teigia, esą jei lėtesnė muzika gali sulėtinti širdies plakimą ir kvėpavimą, tai greitesnė šiuos organizmo procesus pagreitina.

Muzika padeda ne tik žmogui

Muzikos galia visiems gyviesiems organizmams įrodyta tyrimais, kurie atskleidžia neįtikėtinus dalykus: dėl muzikos didėja karvių primilžis, geriau dera kviečiai, o pelės, pasirodo, mieliau renkasi kompozitoriaus Bacho muziką negu roką.

Dar 1968 metais buvo eksperimentuojama, kaip muzika veikia augalus. Eksperimentas atskleidė, kad augalai puikiai auga skambant įvairiems muzikos stiliams išskyrus roką.

Muzika - informacija

Apie kenksmingą muzikos poveikį galima kalbėti, jei muziką prilyginame triukšmui. O šis monotoniškai besikartojantis neigiamai veikia klausą ir centrinę nervų sistemą. Nors paprastai muzika ir triukšmas aiškinami skirtingai, emociškai galima įvardinti, jog bet kuri muzika prilygsta triukšmui, jei ši nepatinka ir nekelia teigiamų emocijų.

Vienaip ar kitaip - muzika neabejotinai veikia. Kaip ir kiek priklauso nuo žmogaus ir muzikos pobūdžio. Galima užsimerkti ir nematyti bei užsikimšti ausis ir negirdėti, bet, kaip žinia, šie pojūčiai suteikia milžiniškus kiekius informacijos. O juk muzika – taip pat užkoduota informacija.