Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių. Taip galima apibūdinti pastarųjų mėnesių diskusijas apie gegužės pradžioje vyksiančias homoseksualų eitynes. Karščiausi diskusijų proveržiai, priklausomi nuo žiniasklaidos ar kitų suinteresuotų asmenų, tai nutyla, tai vėl suliepsnoja, tačiau yra žmonių, kurie kaip degė, taip ir dega noru išsakyti savo mintis, apginti likimo seseris ir brolius arba tiesiog išlieti pasipiktinimą.

Rasos drauge prisistačiusi Vika, laiške atsiprašinėja dėl klaidų ir sakosi, kad, jei ką, jos draugė yra labiau mokyta ir šiuo klausimu gali protingiau pakalbėti. Bet juk čia ne lietuvių kalbos, o dar viena gyvenimo pamoka.

Vika rašo (kalba netaisyta):

Esu trans. Galiu pasakyti, LT visiškas mėšlas su tais reikalais. Mes kaip transai esam čia niekas, jokių galimybių ir visa kita. Tiesiog, pradėjai kažko siekti, vartot hormonus, ieškot gydiimo, visur kaip i siena, esam tarp žemės ir dangaus. Net psichologai į mus žiuri, kaip į debiles, tai ką dar norėt apie kitus???

<...> šalis atsilikus kažkur cccp laikais gyvena, aš nenoriu net kalbėt, gėda dėl to. Niekas nenori homoseksualų suprasti, tik keikia ir tada prisimena, kad čia Marijso žeme. Tegul taip pat kalba tie iš valzdios vokdami is valstybes ir ziuri seves, o sie zmones nieko blogo nedaro. Manau cia tik paprastos zmoniu eitynes, o ne paradas, kaip parodo ziniasklaida is uzsienio su nuogais uzpakaliais visom plunksniom, zmonem tai bjauru, net man paciai nepriimtina, tad ir cia bijo, kad taip bus, bet ne, taip nieks nesielgs.

Ir piktintis šiuo laišku vargu ar galima. Kaip gydytojas psichoterapeutas – seksologas Viktoras Šapurovas teigia, Lietuvoje yra vos 100 – 200 tikrų transseksualų, tačiau teisinė Lietuvos sistema jiems nepalanki, aplinkiniai linkę smerkti, artimieji neretai išsižada, o transseksualai turi ir toliau gyventi.

Ir kažin kieno problema didesnė: transseksualų ar juos engiančiųjų? eitynes organizuojančių ar prieš jas pasisakančiųjų?