Vasario 16 dieną Kaune, vyko Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) organizuotos eitynės, skirtos paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Kovo 11-ajai pažymėti bus rengiamos eitynės Vilniuje. Patriotais save laikančių asmenų eitynės Vilniuje ir Kaune vyksta jau keleri metai, tačiau kas iš tiesų slypi po viešai deklaruojama meile tėvynei?

Eitynių organizatoriai prisistato kaip patriotiškumo ir tautiškumo saugotojai, kurių tikslas puoselėti Lietuvos kultūrą, tradicijas ir t. t. Visai tai būtų labai gražu, jei nebūtų kitos pusės. „Lietuva – lietuviams“, „Ne rytams ar vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams“, „Eurosajūzas“ laikinai, tautinis jaunimas – amžinai!“. Tokie, bei panašūs šūkiai ir plakatai lydi „patriotų“ eitynes. „Patriotai“ pasisako už nacionalizmą, tradicines vertybes, prieš kosmopolitizmą, Europos Sąjungą, seksualines mažumas. Kaip žinia, po patriotiškumo vėliava glaudžiasi ir fašistuojantys skustagalviai, kurie sudaro gana nemažą eitynių dalyvių dalį.

„Patriotų“ judėjimas niekaip nesuderinamas su žmogaus teisėmis ir demokratijos principais, kad ir kaip nekaltai jie patys save pristato. Jų vardas dažnai linksniuojamas greta tokių dalykų kaip rasizmas, ksenofobija ar antisemitizmas, nors tai ir viešai nedeklaruojama.

Kasmet vykstančios eitynės kiršina ir skaldo visuomenę. Nors Lietuva jau yra susilaukusi užsienio kritikos, jog leidžia tokias eitynes, o kai kurie šalies politikai viešai jas pasmerkė, tačiau nieko nedaroma, kad kelias joms būtų užkirstas.

Artėja Kovo 11-oji, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, per kurią vėl planuojamos eitynės. Neaišku, kodėl nesiimama jokių veiksmų užkirsti kelią šiam renginiui. Ar Lietuvą jau galutinai ištiko politinės valios impotencija? Tai, kad eitynės vis dar vyksta, yra gėda ne tik prieš visą pasaulį, bet ir prieš pačius save. Kartu tai ir patriotiškumo diskreditavimas, primetant jam pašalines prasmes. Toks šios sąvokos iškraipymas, neturi būti toleruojamas demokratinėje visuomenėje. Deja, kol kas yra atvirkščiai.