Po to, kai 2000 – iais metais Lietuvoje imti kurti tinklaraščiai, jų populiarumas tik augo, o įtaka didėjo. Dabar asmeniniai dienoraščiai internete rašomi ir politikos grandų ir vaikų, tačiau solidžia auditorija gali didžiuotis toli gražu ne kiekvienas jų. Aktualios temos, patrauklus braižas, žinomas vardas – dar ne viskas. Tinklaraščio sėkmę lemia ir kelios specifinės taisyklės.

Vardas, pavardė

Tinklaraštį kažkas rašo, o tas „kažkas“ turi vardą ir pavardę. Autorizuoti tinklaraščiai  patikimesni ir turintys daugiau įtaigos už anonimiškuosius. Negana to, tinklaraščių autoriams, siekiantiems auditorijos pasitikėjimo, siūloma nebijoti pristatyti biografijos faktų arba asmeninio gyvenimo detalių.

Principu „Rašai ir pasirašai!“ grindžiami tinklaraščiai turėtų būti patraukūs patiems autoriams: savirealizacija internete prieinama kone kiekvienam, o kalbėtojo „ant bačkos“ statusas ir yra vienas iš internetinių dienoraščių autorių tikslų.

Nuotrauka

Įsivaizduokime, kad miesto aikštėje susirinkusiai miniai kalbėtojas „ant bačkos“ rėžia kalbą, o veidą skrupulingai slepia po skara arba plačiabryle skrybėle. Pasitikėjimas, noras bendrauti, ginčytis ir tiesiog klausytis vargu ar įmanomas.

Tinklaraščio autoriaus nuotrauka ypač reikšminga skaitytojams, kadangi ji gretinama su kiekvienu autoriaus ištartu žodžiu ir iškeltu klausimu.

Pavadinimai

Jie – bene didžiausias galvos skausmas dažnam autoriui. Pavadinimas turi būti aiškus, konkretus, intriguojantis, trumpas. Su šia užduotimi susidoroti nėra taip lengva kūrybine laisve besimėgaujantiems tinklaraštininkams, kurių pirminė teksto idėja gali suktis apie slieką, o kulminacijoje galima paskaityti apie Lietuvos statusą Europos Sąjungoje.

Kad ir kaip keblu su užduotimi susitvarkyti, tai yra viena iš tinklaraščių sėkmės priežasčių. Juk besinaudojantys RSS įrankiu skaito ne viską – jie renkasi pagal pavadinimus, o turėdami šiek tiek daugiau laiko – pagal paantraštes.

Reguliarūs, nuolatiniai įrašai

Principas „rašau pagautas įkvėpimo, publikuoju, kai turiu laiko“ internetinių dienoraščių autoriams turi būti svetimas. Geriausiai vertinami kasdien atsinaujinantys tinklaraščiai, o jei autorius gali sau leisti rašyti dažniau – juo geriau.

Pagrindinė klaida – ilgesnį laiką neatsinaujinantys tinklaraščio įrašai. Dėl šios priežasties prarandami nuolatiniai ištikimi skaitytojai.

Gal įrašus skaito būsimas vadovas?

Ši taisyklė tinka absoliučiai visiems tinklaraštininkams. Rašyk taip, kad nebūtų gėda prieš būsimą vadovą šiandien, rytoj ir net po penkerių metų – juk suinteresuotieji įrašus internete iškapstys net ir po ilgesnio laiko.

Pataikavimas prieš galimą darbdavį? Ne! Veikiau šis patarimas skatina autorius neužmiršti tiesios laikysenos ir nesikūprinti.