Kalbama apie šiais metais itin didelius norinčiųjų studijuosi užsienyje skaičius. Apverkiama politika jaunimo atžvilgiu. Koneveikiama švietimo sistema. O svetur  - geriau?

Vilniaus pedagoginio universiteto studentė Akvilė Padalskaitė šiuo metu pagal studentų mainų programą žinias gilina Anglijos universitete ir iš ten siunčia mintis apie studijas. Studijas čia ir ten.

Akvilė Padalskaitė: „Drąsūs jaunuoliai, nors šiek tiek mokantys anglų kalbą, labai dažnai renkasi studijas užsienyje, tačiau joms vien gerų egzaminų rezultatų neužtenka. Pirmoje prioritetų sąrašo vietoje - užsispyrimas. Kiekvienas būsimas studentas pats išsirenka, kur kaups akademines žinias, įgys praktikos.

Studentų mainų programa man padėjo įgyvendinti svajonę – pamatyti, ar iš tikrųjų skiriasi mokslo bei dėstymo kokybė Anglijoje ir Lietuvoje. O skirtumai labai dideli. Dėstytojai čia dėl sniego gali neiti į paskaitas, studentai irgi dėl jiems blogo oro gali pasilikti namuose. Ir niekas jų nekaltina, kad gretos labai retos, tiesiog nusijuokia pasakydami „prisnigo“. Tad, jeigu abiturientas jau nuo mokyklos laikų buvo tinginys, jam kaip tik vieta užsienyje, nes pas mus, Lietuvoje, nuo pat pirmų dienų griebiamas jautis už ragų, pilni sąsiuviniai teorijos, visa diena universitete, o kur dar veikla po paskaitų, kuriai jau retai belieka laiko.

Paskaitų metu galima drąsiai reikšti savo nuomonę, net jei ji neatitinka dėstytojų standartų. To niekada nebuvo Lietuvoje - prieš pasisakymą pamąstai, ar dėstytojas neįsižeis, o jei drįsi paprieštarauti, tai žinok, kad egzamino neišlaikysi. Senoliai mūsų dėstytojai dažnai skaito paskaitų medžiagą iš nutriušusių vadovėlių, iš kurių galbūt mokėsi ir mūsų tėvai, tad nenuostabu, kad informacija ganėtinai pasenusi. Anglijoje dėstytojai naudojasi net vaizdų įrašų apsikeitimo portalu „Youtube“. Kompiuteris paskaitose -  pagrindinis įrankis, visa informacija talpinama virtualioje mokymosi aplinkoje, kiekvienas gali iš vakaro pasižiūrėti rytojaus paskaitų medžiagą.

Žinių patikra, manau, svarbiausia informacija norintiems studijuoti svetur. Atsiskaitymai čia - esė pavidalu (nuo 2000 iki 2500 žodžių). Nieko sudėtingo britui, kuris gali laisvai rašyti savo gimtąja kalba. Na, bet vienam atsiskaitymui jis turi perskaityti mažiausiai 5 knygas, kad galėtų tinkamai parašyti, cituoti... Ko gero, apie mūsų mokslo sistemą net neverta kalbėti. Juk visi žino, kad egzaminai - tikras prakaito liejimo metas, kada studentai nemiega, geria daug kavos ir tikisi, kad sėkmė bus jų rankose. O ir rezultatai kartais neatitinka lūkesčių.

Britams įdomu, kaip mes Lietuvoje mokomės: jie sunkiai įsivaizduoja, kad per visą paskaitą galima konspektuoti, kad retas dėstytojas naudojasi „Power point“ skaidrių demonstravimo programa, kad paskaitos prasideda 8h ir kartais baigiasi tik 17h. Britams keista, kad mokslo programa Lietuvoje susideda iš mažiausiai 8 dalykų, čia jie turi tik 4-5.

Patriotai, kurie niekada neišvažiuos iš Lietuvos, turėtų apsišarvuoti kantrybe ir begaliniu atsidavimu knygoms, konspektavimui paskaitų metu... Džiaugiuosi, kad turėjau tokią galimybę pati patyrinėti mokslo subtilybes.

Žinoma, mokslas užsienyje turi ir pliusų, ir minusų.“