Apie Lietuvos jaunimo pilietiškumą savo poziciją išsako LR Seimo narys bei Jaunimo organizacijos DARBAS garbės pirmininkas Vytautas Gapšys.
Ką reiškia „pilietiškas jaunimas“?
Man asmeniškai – tas žmogus, kuris turi savo nuomonę ir nebijo jos išreikšti.
Ar galima teigti, kad Lietuvos jaunimas yra nepilietiškas?
Negaliu teigti apie visus. Tai būtų neteisinga. Tikrai yra daug pilietiško jaunimo ir tikrai yra daug aktyvių, bet, jeigu žiūrint į visumą, tai matau problemą, labai didelę problemą, nes net ir tokiomis aktualiomis temomis, pavyzdžiui, Seime svarstant aukštojo mokslo reformą, trūksta nuomonės. Studentų organizacijos susiskaldžiusios: viena puola sakyti vienaip, kita – kitaip, galiausiai tu nebesupranti, ar jie atstovauja jaunimą, ar atstovauja save.
Pilietiškas jaunimas. Kuo pasireiškia jų pilietiškumas?
Jie bando. Jie bando sukurti netradicinius saviraiškos būdus, jie bando save realizuoti ir per visuomenines organizacijas, ir neformalius judėjimus, neformalias grupes. Jie renkasi, kuria. Jie galvoja, kaip save išreikšti. Tai yra labai gerai, bet, deja, tokio jaunimo yra labai nedaug. Ir tie, kurie nori tai daryti, paprasčiausiai susiduria su formaliomis kliūtimis: kartais į juos žiūrima kaip į „ko tu čia pas mane atėjai?“, „ko tau čia reikia?“
Lietuvos ir Europos aktyvusis jaunimas.
Mūsų tikrai neblogesnis. Tikrai neblogesnis ir, pavyzdžiui, visai neseniai turėjome Europos jaunimo forumo prezidentą Renaldą Vaisbrodą. Tai rodo, kad mes sugebame tarptautiniu lygiu gerai atstovauti Lietuvos jaunimą ir Lietuvos jaunimo atstovams patikima atstovauti Europos jaunimą. Mes turime tokių žmonių, kurie gali reikštis ir turėti solidų balsą, solidžiai būti vertinami. Gerų žmonių turime, tik mažoka.
Ką jaunam žmogui duoda pilietiškumo jausmo turėjimas/neturėjimas?
Pirmiausia tai duoda visuomenei. Tai, kad jinai yra brandi, kad ji sugeba susidoroti su iššūkiais ir šiame globaliame pasaulyje tokie dalykai kaip krizės... Tada atsiranda nešabloninis mąstymas, tu gali prisitaikyti prie tokių situacijų lengviau, tu gali jas įveikti galvodamas, nes tu turi tokį mąstymą, kuris tave verčia galvoti, o ne vykdyti bendrus...
Tokie visuomenės reikalavimai: aš turiu turėti darbą, jeigu aš neteksiu darbo, aš būsiu visuomenės atstumtasis, jeigu aš neteksiu darbo, aš galiu nebent nueiti į darbo biržą – gal man ten pasiūlys. Bet tu nesi priverstas galvoti: o ką man dabar daryti, kaip man savo gyvenimą pakreipti?
Tai pirmiausia duoda visuomenei: ji tampa lankstesnė, ji tampa labiau prisitaikanti, atsparesnė visokiems iššūkiams. Natūralu, ir pačiam žmogui: jis tampa įvairesnis, įvairiapusiškesnis.
Kaip derėtų ugdytis pilietiškumą? Ugdytis ar kažkam derėtų jį ugdyti?
Sudaryti sąlygas pilietiškumui, netrukdyti – ką aš jau kalbėjau prieš tai – galimybės žmogui reikštis, sudaryti tas galimybes visais įmanomais būdais. Nereikia per prievartą spausti ir tai, kad turime pilietinio ugdymo, tarkime, pamokas mokykloje tai dar nereiškia, kad mes tampame nuo to labai pilietiškesni. Jeigu toje pilietinio ugdymo pamokoje tu tik skaitai iš vadovėlio ištrauką ir rašai kontrolinius, ar tai yra pilietiškumas? Ar tai yra tas, ko mums reikia? Buvo geras jūsų klausimas pačioje pradžioje, kas yra pilietiškumas, aš jį suvokiu taip, jūs gal suvokiate jau šiek tiek kitaip, trečias žmogus suvoks dar kitaip. Bet tai gerai.
Daugelis jaunų žmonių mąsto: jeigu aš esu pilietiškas, aš esu politikuojantis. Ar teisingas jų požiūris?
Ne, nebūtinai. Tikrai nebūtinai turi būti politikuojantis, nes yra bendro gyvenimo tokių sričių, kur reikia būti pilietiškam – aišku, tu natūraliai susiduri dažnai su politika, nes tai yra valstybės tam tikras valdymas ir tu susiduri ir su valdininkais – bet tu nebūtinai turi pasakyti, kad aš esu tos pakraipos politiškai pasisakantis, aš esu anos pakraipos...
Ar pilietiškumo jausmo turėjimas gerina gyvenimo kokybę?
Taip. Jau vien pavyzdys, kad, jeigu darbdaviai tave vertina labiau negu kitą konkuruojantį, tik atėjusį iš aukštosios mokyklos ir nepajutusį veiklos supratimo, nepamačiusį pasaulio, tai jau tu turi šansą gauti geresnę gyvenimo kokybę.
Ko galėtumėt palinkėti Lietuvos jaunimui?
Stengtis nesustabarėti, pajudėti į priekį ir nebijoti išreikšti savęs – įvairiomis formomis.
...]
