Daugelis visuomeninių iniciatyvų merdi. Toks pats smulkiųjų verslininkų ar privačių iniciatyvų likimas. Sudėtinga finansinė padėtis niekuo dėta. Kalta arogancija ir savivertė, neatitinkanti tikrosios „kainos“.

Andrius Užkalnis, retai beparašantis apie Lietuvą, bet dievinantis rašyti apie lietuvius (šiuos koneveikia panaudodamas visas įmanomas menines ir stilistines priemones – kad tik kuo skaudžiau įkąstų), pateikia ir krislelį hiperbolizuotos teisybės. Pučiamės save pateikdami rinkai, dar labiau pučiamės, kai deramasi dėl savo kainos. Visa tai dėl noro patenkinti savąjį AŠ. Tuštybė.

Vyresnioji karta pajėgia parduoti gebėjimus ir žinias. Jaunimas dar, deja, neišmokęs pamokos, kad, kai neturi užtektinai žinių, reikia ir kainą mažinti. Parduodama tik bevertė blizganti forma – išvaizda arba temperamentas – ir net nesusimąstoma, kad reikėtų nors už mažesnę kainą, tačiau pardavinėti žinias.

Grįžkime prie iniciatyvų. Jos gęsta akyse, o kitos net neįsižiebia. Viso to priežastis – arogantiškas individualumas. Jokių ryšių, jokių saitų, visi save įsivaizduoja kaip geriausius, tik daugelis geriausiųjų vieni po kitų prityla ir nutyla.

Jaunoji lietuvių karta nuosekliai ir tvarkingai perėmė „brand‘us“ bei „style‘us“, tačiau pamiršo juos užpildyti turiniu. Išskyrus aroganciją ir aukštą savivertę. Geriausias to įrodymas – jaunimo noras pretenduoti tik į prestižines darbo vietas (nors darbo gali neišmanyti), noras bendrauti tik su ilgametę patirtį turinčiais asmenimis (nors patys vis dar nemoka pasirašyti tvarkingo gyvenimo aprašymo) ir drąsa akiplėšiškai sėsti prie vieno stalo su specialistai (nors nežino, kaip taisyklingai laikyti peilį ir šakutę).

Visur trūksta žinių. Trūksta moralės ir etikos. Per daug arogancijos ir tuštybės.

Keista, tačiau jaunoji karta mėgsta save pateisinti laisvu gyvenimu, nuolatine kūryba ir nevaržomomis mintimis. Jie sakosi galintys laisvai kvėpuoti, nes jų pečių neslegia atsakomybė, jie yra modernioji karta ir jiems galima daugiau „nei seniau“. XXI amžiaus gėlių vaikai. Gėlių vaikai, besiveržiantys aukštai, toli ir daug, tačiau nesugebantys kurti žmoniškumu paremtų santykių.

Modernus gėlių vaikas – verslininkas, šiuolaikiškas gėlių vaikas – reklamos specialistas. Deja, mažiau arba visai nėra moderniųjų gėlių vaikų medicinos studijų trečiame, ketvirtame kurse. Gėlių vaikų sunkiai galima aptikti ir chemijos laboratorijose, o jei ir yra, jie tik laboratorijose arba palatose težydi.

Jaunoji karta, besiveržianti į viešumą (reklamos „specialistai“, „žurnalistai“, „verslininkai“, ir net dalis jaunųjų pilietinių iniciatyvų autorių), yra tuščiavidurė. Visai kaip moliūgai, išskaptuoti nelietuviškos šventės šventimui.