Žurnalistika per žmoniškumo prizmę

// Vertybių skalėje

2010 m. vasario 03 d., Trečiadienis

Asmeninių santykių istorija ir kuria, ir griauna

Nebendraujantys giminaičiai

Asmeninių santykių istorija ir kuria, ir griauna

Nėra asmens, žinančio ir bendraujančio su absuliučiai visa savo gimine. Pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje išsibarsčiusių nebendraujančių šeimų suradimui/sutaikymui kuriami net televiziniai projektai, o viešumo bijantys asmenys dažnai patys ieško saviškių iš praeities. Rodos, ir ateityje paieškų tarnybos neliks be darbo – XXI amžiaus išsilavinęs žmogus nesugeba išsaugoti ryšių su pačiais artimiausiais.

Apie darnių santykių, artimo bendravimo šeimoje ir giminėje neišlaikymo priežastis galima kalbėti priklausomai nuo laikmečio: karas, ekonominė situacija ar stichinės nelaimės, kuomet artimiausieji turi skirtis prieš savo valią. O kokios stichinės nelaimės užklupo Lietuvos gimines ir šeimas, kad tarp jų nėra ryšio, nors atstumas nuo vieno kaimelio iki kito miestelio – vos keliasdešimt kilometrų?

Vertybių krizė, o aštriausias kampas – savų nebranginimas?

Sekuliarizacija?

Moderni konkurencija, kai konkuruojama su savais ir net savimi?

Apie šeimų ir giminių ryšio nepalaikymą, atsiskyrimo priežastis bei pasekmes pasakoja psichologė  Dalė Kuzmickienė:

Išskirčiau  dvi pagrindines priežastis, dėl kurių artimi giminaičiai nebendrauja tarpusavyje. Visų pirma, tai asmeninių santykių istorija, kuri prasideda nuo kiekvieno šeimos nario gimimo. Gali būti, kad geri santykiai buvo, bet jie nutrūko dėl  pykčio, pavydo, konkuravimo, nemokėjimo atleisti. Kuo žmogus artimesnis, tuo šie jausmai stipresni, juos valdyti yra sunkiau, nei savo jausmus kitiems žmonėms, todėl kartais paprasčiau yra santykius nutraukti.

Kitas dalykas, kad daugelis žmonių tiesiog nemoka sukurti artimo emocinio ryšio. Daugelyje šeimų  tiesiog nėra priimta paprasčiausiai kalbėti, dalintis kasdieniais džiaugsmais ir rūpesčiais.

Viso to pasekmės - daug nelaimingų, vienišų žmonių, daug atviros ar tylios kančios. Ypatingai nuo to nukenčia vaikai, nes jie neturi gamybės  susipažinti su savo šeimos, giminės istorija, giliai pažinti savąsias šaknis ir tinkamai suformuoti savąjį tapatumą.

Gal tai  ir laikmečio bruožas, kai svarbu ne žmogus, bet pasiekimai, pozicija visuomenėje, pinigai, materija. Atrodo, kad kažką supratę imame keisti ir keistis. O pradėti galime (ir turime) nuo savęs, nuo savo santykių su artimaisiais. Mėginkime išgirsti kitą, mokykimės išsakyti ir kartu raskime geriausią kiekvienos situacijos sprendimą, mokykimės atleisti vieni kitiems.

Parengė
  Jūratė Ablačinskaitė Žurnalistika kitaip
Griežtai draudžiama informaciją kopijuoti, dauginti, platinti, republikuoti, panaudoti interneto svetainėse arba kitose informavimo priemonėse be raštiško „Žurnalistika-kitaip“ sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.zurnalistika-kitaip.lt kaip šaltinį. Visas portalo turinys yra apsaugotas COPYSCAPE sistema.
Palikti komentarą
 

* - žvaigždute pažymėtus formos laukus užpildyti būtina!

Vardas: *
El. paštas:
Saugos kodas:
Įveskite saugos kodą: *
Komentaras: *
// Išsiųsti     // Skaityti (13)     // Atsakomybė
 

„Lesė“: misija – gerinti beglobių gyvūnų situaciją Lietuvoje

katinas

Vos trejus metus gyvuojančios, bet jau bene didžiausios gyvūnų globos organizacijos Lietuvoje „Lesė“ savanoriai gali džiaugtis akivaizdžiais rezultatais: per metus naujus šeimininkus surado daugiau negu 800 gyvūnų, o sterilizuota maždaug 1000....

Pamokanti vienuolio mintis

Upė

Du vienuoliai priėjo prie upės, kurioje vandens buvo sulig juosmeniu. Pirmas vienuolis stebėjo, kaip moteris kelis kartus mėgino perbristi upę ir išsigandusi bei supykusi vis grįždavo. Jis priėjo prie jos ir pasisiūlė pernešti ją į kitą krantą ant...

Ilgojo šventinio savaitgalio prasmės

Ar Valentino diena neužgoš Vasario 16-osios?

Ilgasis savaitgalis – trys šventės per keturias dienas: Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Užgavėnės ir šv. Valentinas. Skirtingos šventės, kurias ir švęsti privalu pagal jų reikšmę, o ne pagal komercinius suinteresuotųjų sprendimus, bet lietuvius...

   
© 2009 - 2010 Žurnalistika – kitaip. Visos teisės saugomos. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką „Žurnalistika – kitaip“ sutikimą.