Kone kasdien lietuviai geresnio gyvenimo leidžiasi ieškoti į Didžiąją Britaniją. Joje stengiasi įveikti kalbos barjerą, nežinią bei Lietuvos ilgesį. Ir tik retas pasidomi, kad svetimoje valstybėje - ne tik rūpesčiai, bet ir žmonių komanda, galinti padėti juos spręsti. Tai Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomenė. Bendruomenės valdybos pirmininkė dr. Renata Retkutė pokalbį pradeda primindama šios organizacijos ištakas: „Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės šaknys glūdi pokario migracijos etape. Organizacija įsteigta 1947 metų liepos 2 d. Steigiamojo susirinkimo protokole rašoma, kad organizacijos veiklos tikslas - jungti visus lietuvius, rūpintis lietuvių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje kultūrine, socialine ir ekonomine būkle, ginti lietuvių ir Lietuvos reikalus viešose įstaigose ir visuomenėje. Praėjus šešiasdešimt trims metams šis tikslas neprarado savo aktualumo.“

Paskutiniais metais iš Lietuvos emigravusiųjų skaičiai ypatingai išaugo. Vadinasi, Jūsų gretos padidėjo?

Lietuvių, gyvenančių JK, gretos iš tiesų žymiai padidėjo. Nuo 2002 metų sausio 1 d. iki 2009 metų gruodžio 31 d. Lietuvos piliečiams buvo išduota 129 tūkstančiai Nacionalinio draudimo numerių (National Insurance Numbers), be kurių neįmanoma įsidarbinti. Deja, negaliu pasakyti, kad organizacijos narių skaičius pastarąjį dešimtmetį išaugo adekvačiai šiai statistikai. Globalizacija atnešė ir savo iššūkių. Technologinės priemonės ir pigių skrydžių bendrovės sudaro visas sąlygas su Lietuvoje likusiais artimaisiais ir draugais palaikyti glaudų ryšį, numalšinti gimtosios kalbos ir tradicijų troškulį. Pasireiškia ir pragmatiškumo pradas: kokia man nauda formaliai priklausyti bendruomenei, mokėti nario mokestį, aukoti savo laiką? Džiugu, kad yra aktyvių žmonių, kurių galvos pilnos įdomių idėjų.

Minite, kad globalizacija sėja savo tvarką: sumažėjęs tradicijų, kalbos ir artimųjų troškulys, nes visa tai gali būti ranka pasiekiama. Ar matote organizacijos perspektyvų?

Bendruomenės ateitis – ugdyti jaunąją kartą, tad organizacijos prioritetinė sritis yra lituanistinis švietimas. Pastaruosius penkerius metus JK Lietuvių Bendruomenė ypatingai stengėsi, kad lietuvių kalba būtų įtvirtinta kaip viena iš modernių kalbų ir lietuvių vaikai galėtų laikyti lietuvių kalbos brandos egzaminą. Deja, JK veikianti egzaminų administravimo tvarka bei užsienio kalbų mokymo vidurinėse mokyklose reforma tapo neįveikiamais trukdžiais šiam tikslui pasiekti. Visgi nenuleidžiame rankų ir viliamės, kad atkakliai siekdami tikslo jį anksčiau ar vėliau pasieksime.

Koks yra tipinis lietuvis, atvykęs kurti gyvenimo Didžiojoje Britanijoje?

Sunku išvesti standartinį vidurkį. Atvykstantys lietuviai labai įvairūs, kaip ir priežastys, paskatinusios tokiam sunkiam žingsniui - emigracijai. Vienas bruožas yra būdingas daugeliui JK naujakurių – nusivylimas.

Kokius veiksmus turėtų atlikti į Didžiąją Britaniją nuvykęs asmuo ir siekiantis šalyje saugiai dirbti bei gyventi?

JK Profsąjungų kongresas yra paruošęs specialų bukletą lietuvių kalba atvykstantiems dirbti į JK, kuriame gana išsamiai paaiškinta, ką reikia daryti atvykus, bei kokios yra darbuotojų teisės.

Taip pat lietuvių kalba paaiškinimus yra paruošusi JK Mokesčių inspekcija, labiau apibrėžianti pareigas.

Na, o jei nepavyksta rasti atsakymo, visada galima užpildyti užklausos formą ir klausti Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomenės Valdybos - jklb.org