Ilgasis savaitgalis – trys šventės per keturias dienas: Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Užgavėnės ir šv. Valentinas. Skirtingos šventės, kurias ir švęsti privalu pagal jų reikšmę, o ne pagal komercinius suinteresuotųjų sprendimus, bet lietuvius tie sprendimai, rodos, labiau domina negu valstybinių švenčių prasmės.

UŽGAVĖNĖS savo archajiškumu siekia, tikėtina, net akmens amžių, o Lietuvoje ši šventė turi daug nuo pagonybės laikų išlikusių elementų. Nors Užgavėnės dažnai vadinamos kaimo švente, tradicija aktyviai palaikoma ir mieste, tačiau Morės deginimas, blynų valgymas – dažniausiai iš inercijos ir tik retam turi prasmę.

Užgavėnių tendencijas turi atspindėti jaunimo suvokimas apie tai šiandien. Koks jis?

24m. Irmantas teigia, kad Užgavėnės, kiek tik įmanoma, yra pritaikytos vartotojiškai visuomenei ir pats sako šios dienos nesureikšminantis.

18m. Audra pasakoja, kad Užgavėnes švęsdavusi tik mokykloje, o nei apie prasmę, nei apie šventimą šiandien nesusimąstanti.

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA turi ypač rimtą kontekstą, kuris piliečius įpareigoja atitinkamam dienos minėjimui, bet daugiau Vasario 16-osios šventimo atributų be iškeltų vėliavų lietuviai nežino, o ir švęsti retas ketina.

O kaip tendencijos?

21m. Aušra akcentuoja, jog dėl dabar labai aiškiai jaučiamo žmonių nusivylimo valstybe nei ji pati švęs šią dieną, nei, jos manymu,  tai darys dauguma piliečių. Mergina prisimena ankstesnius Vasario 16- osios minėjimus: „Patiko koncertų Katedros aikštėje idėja, kai susirinkdavo masės žmonių, mūsų mokykla net organizuodavo vėliavų laikymo ceremoniją ir išties jausdavosi šventė. Norisi, kad mūsų šalies šventės neužgožtų Valentino diena. Būtų šaunu, jei ir studentai rodytų didesnę iniciatyvą, suvokdami Vasario 16 - osios svarbą. Manau, tą dieną turėtų vykti įvairūs chorų koncertai, liaudies šokių ansamblių pasirodymai...“

28m. Edita sako, jog jai ši diena, kaip ir visos kitos eilinės dienos.

22m. Diana teigia, kad dienos minėjimo neplanuoja, nes Vasario 16-oji ypatinga tik tuo, kad tai - laisvadienis.

24m. Tomas sako, kad ši diena išties svarbi Lietuvai ir lietuviams, tad apmaudu dėl dabartinio požiūrio į ją: „Neakcentuojama istorija, juk retas iš mūsų pasakytų, kas buvo Petras Klimas.“

Bet tokio paties abejingumo nė su žiburiu nerasi, kai kalba pakrypsta apie VALENTINO DIENĄ. Ją švęsti pradėta tik po Nepriklausomybės atgavimo, prisirankiojus tradicijų iš įvairių Europos šalių, tačiau dar dvidešimtmečio Lietuvoje neskaičiuojanti įsimylėjėlių diena ypač įsitvirtinusi jaunimo sąmonėje ir iš savaitgalį laukiamų yra bene ryškiausia.

27m. Ernesta sako suvokianti Valentino dienos komerciškumą, bet nesipriešinanti raudonų širdelių šventei. Pasak Ernestos, mokyklinius laiškelius vaikinams pakeitė šventinės vakarienės šeimai ruošimas, o į replikas, jog Valentino diena skirta tik paaugliams, nereaguojanti – esą kiekvienas savaip suvokia meilės dieną, kiekvienas savaip ją ir švenčia.

24m. Andrius nesistebi visuomenėje įsigalėjusiu noru švęsti Valentino dieną: „Kuo gyvename, tą ir pažymime“. Andrius akcentuoja, kad liepos mėnesio pradžioje vis daugiau jaunų žmonių nepamiršta net ir bučinių dienos: „Mes domimės svetimomis kultūromis ir imame tai, kas šiandien kelia teigiamas emocijas. Paradoksalu, bet apie ateitį galvojame mažiau nei apie dabartį.“

*** 

Nėra ko stebėtis. Juk ir vyresniosios kartos atstovai dažnai nesuvokia valstybinių švenčių prasmės, tik jie kaip pakaitalo nesigriebia vakarietiškų tradicijų ir meilės ar bučinių dienų.

Ketinantiems keiksnoti jaunimą, derėtų suskubti, nes per niurnėjimą galima pražiopsoti ir Vasario 16 –ąją, ir jos prasmių apmąstymus.