Devyniolikmetis Mantas - vienas iš tų studentų, kurie kas rytą į universitetą vyksta viešuoju transportu. Na, ir kas čia tokio, pamanysite, tačiau tie, kurie šiomis paslaugomis nesinaudoja, nežino, kokia „smagi” ar net pavojinga gali būti kelionė. Štai kokius įspūdžius pasakoja vaikinas:

„Atvykęs į Vilnių nutariau taupyti ir į paskaitas važiuoti viešuoju transportu. Studentams taikomos nuolaidos atrodė priimtinos, tačiau tik iš pirmo žvilgsnio.” Vaikinas įvardija dvi, jo nuomone, pačias opiausias viešojo transporto problemas - griežtus ir ne visada teisingus kontrolierius bei valkatas.

Benamiai - tai nemalonaus kvapo individai, okupavę viešojo transporto sėdynes, dauguma jų važiuoja be tikslo, tam, kad pasišildytų ir pasnaustų, kiti vyksta į savo ,,darbo vietas" arba jau su dienos laimikiu rankose, o kartais net troleibuse užkandžiauja atliekomis. Nemalonu stebėti tokį vaizdą. „Galite pamanyti, jei esu taip nepatenkintas viešuoju transportu, kodėl negrįžtu prie nuosavo automobilio vairo, bet problema tuo būtų išspręsta tik man, o kaip elgtis kitiems keleiviams?”

Labiausiai Mantą piktina gandai, jog gali būti sumažintos viešojo transporto nuolaidos. „Siekiant sumažinti automobilių spūstis ir užterštumą, reikėtų gerinti ir troleibusų bei autobusų aplinką, o ne kelti, jau ir taip kokybės neatitinkantį mokestį”.

Didžiausia nuoskauda, kurią studentui teko patirti per šiuos metus, dėl išsiblaškymo namuose paliktas nuolatinis bilietas, už kurį kontrolieriams teko brangiai sumokėti. „Pripažįstu, jog tai - mano kaltė, tačiau, kodėl, kai kontrolierius priėjo prie troleibuse per dvi vietas išsidrėbusio benamio, šis tik šyptelėjo bedante burna ir garsiai pasakė esąs „bomžas” ir neturįs už ką sumokėti. Bilietų tikrintojas paliko jį ramybėje. Kodėl mes turime mokėti, o jie gali važinėti nemokamai?” – piktinasi Mantas.

Kontrolierių atlyginimas priklauso nuo surinktų pinigų už baudas, kadangi dažnas benamis net neturi asmens tapatybę liudijančio dokumento, jokios baudos iš jo neišpeši, troleibusais ir autobusais jie gali važinėti visiškai nemokamai. Daugiausia, ką gali padaryti kontrolierius, tai išlaipinti tokį nepageidaujamą keleivį iš autobuso, deja, taip įvyksta nedažnai. Kam veltui terliotis rankas?

Dažnai kontrolieriai elgiasi labai neetiškai, rodos, ne kiek stengdamiesi užtikrinti viešajame transporte tvarką ir teisingai nubausti, kiek siekdami kuo daugiau pasipelnyti. „Kartą mačiau, kaip du bilietų tikrintojai sumušė vaikiną tik todėl, kad jis bandė išlipti iš autobuso neparodęs pažymėto bilieto, kurį laikė rankose. Galbūt žmogus labai skubėjo, tačiau kontrolieriai jį pagavo ir du kartus smūgiavo į galvą be jokio paaiškinimo. Gal šiais laikais toks elgesys priimtinas?”

Panašu, kad kol kas niekas nesikeis ir kasdien turėsime mokėti už nekokybiškas paslaugas. Situaciją galėtų pagerinti keleivių laipinimas pro priekines duris, kaip daroma kai kuriuose Lietuvos ir Europos miestuose, tačiau sostinėje ši sistema kažkodėl netapo populiari. Galbūt dėl viešojo transporto vairuotojų nuolatinio skubėjimo? Juk kartais net įlipti žmoniškai nespėji, o durys jau uždaromos. O gal dėl baimės, kad sostinės gyventojai nesugebės išstovėti eilėje ir masiškai brausis į transporto priemonę?

Mantas šypteli, jog nėra iš tų žmonių, kuris visada viskuo skųstųsi: ,,Aš tiesiog mėgstu teisybę ir dėl to kartais tenka kovoti su vėjo malūnais. Liūdna matyti tokius nusivylusius Lietuvos gyventojus, kurie pyktį išlieja vieni ant kitų. Seni žmonės dažnai labai pyksta ant jaunuolių, jei šie neužleidžia vietos, net visokiais žodžiais išvadina, o kartais būni toks pavargęs, važiuodamas iš paskaitų, kad net nesugebi reaguoti, kas vyksta.” – šypsosi jaunuolis. ,,Vis dėlto baisiausia būna, kai tenka kentėti blogą, aitrų šlapimo ar puvėsių kvapą, tai nutinka, kai viešame transporte apsilanko benamiai.”

Deja, problema slypi ne tik viešajame transporte, valkatavimas – gyvenimo būdas, benamių pilnas miestas, kasdien tenka stebėti vaizdus, kaip ant to paties suoliuko, kur prieš kelias minutes sėdėjo benamis, atsisėda mažas vaikas ar moksleivis - tokiu būdu platinamos ligos. O kam šiais, ekonomikos krizės ir valdžios nepasidalijimo laikais, rūpi benamių žmonių problema? Juk žmonės, esantys valdžioje, viešuoju transportu nesinaudoja, taigi ir problemos kaip nebūta?