Prof. Žygintas Pečiulis yra rašęs, kad „dabartinė televizija yra stačia galva pasinėrusi į tariamos realybės konstravimą“. Neretai konstruojamos ir tariamos emocijos. O realybė, emocijos ar net mažojo pirštelio krustelėjimas turi/gali būti parduotas.

Vakar vakare vykusi tiesioginė šokių projekto „Tu gali šokti“ transliacija dar kartą įrodė, kodėl realybės šou susilaukia ypatingo populiarumo, net jei jis pastaruoju metu šiek tiek ir sumažėjęs – veikia žmoniškasis faktorius. Žmonės nori matyti konfliktą, kovą, karūnuoti laimėtojus ir apverkti krentančiuosius.

Nuo pat projekto pradžios ypatingai daug pagyrų sulaukusi „Tu gali šokti“ dalyvė Modesta vakar žiūrovų buvo išbalsuota ir turėjo palikti jau artimai bendraujantį šokėjų kolektyvą.

Šokėja, sulaukusi skausmingo žiūrovų verdikto, verkė. Verkė choreografas Skruzdėliukas – Dainius Žebrauskas. Verkė šou komisijos narė Eglė Visockaitė. Gražu žiūrėti. Tikrumo proveržis, kokį retai bepamatysi. Tačiau televizijoje dykai neverkiama. Eteris brangus. O šįkart ašaros buvo demonstruojamos. Panašu, kad tai - viena iš priemonių susivienyti su sunkmečio iškamuota ir šniurkščiojančia tauta.

Realybės šou – realios emocijos. Natūralu, kad tokio efekto organizatoriai siekia ir jį skatina. Bet kas atsakingas už skatinimo proporcijas ir dozavimą, to niekas nepasakys.

Verkimas – žmoniškumo išraiška. Išraiška, už kurią pats žmogus dar ir susimoka balsavimo forma. O susimokėjęs arba neprimokėjęs įgauna teisę apverkti. Štai ir įdomi akimirka. Žmoniškumas gali būti įforminamas pirkimo – pardavimo sutartimis. Be teisininkų ir finansininkų. Reikalinga tik visagalė televizija.

Iškyla klausimas, kas geriau: kai žmoniškumo nėra, ar kai jis perkamas – parduodamas?

***

Pasibaigus šokių projekto transliacijai buvo tęsiamas tiesioginis koncertas iš Klaipėdos, skirtas surinkti lėšų onkologinio centro statyboms Klaipėdoje. Puošniai aprėdyti vedėjai, viltingos dainos, kalbos apie meilę, raginimai dalintis, skatinimai tiesti ranką sergantiesiems. Galima buvo sudvejoti, iš kur transliacija: iš Klaipėdos ar iš rojaus. Taip, iš Klaipėdos, bet žmoniškumo kiekis – dieviškas. Nepaaukojęs onkologinio centro statyboms gali likti juoda varna tarp baltų rojaus balandžių. Ir aukojama. Gražu.

Bet ir vėl neapsieinama be žmoniškumo pirkimo – pardavimo sutarties, įforminamos ten, kur palanku ją turėti. Švelnūs tembrai neskamba daug kur – jie tausojami specialiems pasirodymams. Keista. Nepelninga?