Apie Kuršių neriją sakoma, kad jos kūrėjai – vėjas ir jūra, o statybinė medžiaga – smėlis. Šio įstabaus kampelio (pusiasalis yra dviejų valstybių – Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado srities) teritorijose) „augimą“ galėjo stebėti jau prieš 5 tūkstančius metų joje įsikūrę medžiotojai, žvejai ir rinkėjai. Išgyvenusioje prekybinę konkurenciją su vikingais, buvusioje Vokiečių ordino valdžioje (XIIIa.), patyrusioje religinio gyvenimo pokyčių (reformacija, liuteronybė) ir XVII a. tapusioje Europos pašto keliu, nuo XIX a. vidurio Kuršių nerijoje dėl sustiprėjusios ekonomikos ir pagausėjusių gyventojų ėmė formuotis kurortai.

Nuo 2000 m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra brangakmenis lietuviams bei pasauliui. Brangakmenis, kuris keturis metų laikus spindi skirtingomis spalvomis. Rudens debesys grožio neuždengia, priešingai – suteikia mistikos ir gaivos.

Iki Preilos miestelio – vos keli žingsniai. Iš čia tiesiog rieškučiomis galima pasisemti ir marių vandens.

Marioms ir rudenį saulė nešykšti spindulių.

Akmeninės avelės Juodkrantėje kuria svajingą atmosferą...

...o kam jos nereikia, pakanka žvilgtelėti į marių pusę: net ir saulės glostomos marios į krantą daužosi bangomis.

Gegužės pabaigoje Juodkrantėje vyko tarptautinis nendrinių ugnies skulptūrų simpoziumas. Sukurtos skulptūros iš nendrių Gintaro įlankoje buvo paliktos visai vasarai ir tik rugsėjo 22 dieną vyks skulptūrų deginimo šventė.

Nida pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1366 m., o, keletą kartų persikėlusi, dabartinėje vietoje įsikūrė 1730 m. Kadaise žvejų kaimelis, žvejų gyvenvietė, žvejų kraštas.... Tinklai ir žvejybiniai laiveliai – neatskiriami Nidos akcentai ir šiandien.

...tačiau dabar Nidos ir jos apylinkių (nuotr. viršuje – Juodkrantė) žvejų uostais vadinti negalima. Tai reprezentacinis kraštas, lankomas garbių svečių, saugomas ir puoselėjamas vietinių gyventojų, o jo grožis dailininkų drobėse fiksuojamas jau ne pirmą šimtmetį.

Nuostabi Kuršių nerijos gamta: 960 rūšių augalų, iš kurių 31 įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, 70% nerijos – miškai, gyvūnijos simboliai – briedžiai ir šernai, daugiau negu 200 rūšių paukščių.

Kuršių nerijos plotis – nuo 3,8 km. ties Bulvikio ragu (į šiaurę nuo Nidos) iki 0,38 km. ties Šarkuvos gyvenviete (Karaliaučiaus srityje). Tad trumpas pasivaikščiojimas nuo marių į vakarus ir prieš akis - Baltijos jūra. Vietoj gintaro akį džiugina margaspalviai akmenėliai.

Saulėlydis rudenį.

Ruduo. Rytas. Rūkas. Keltas. Smiltynė – Klaipėda.