Vos trejus metus gyvuojančios, bet jau bene didžiausios gyvūnų globos organizacijos Lietuvoje „Lesė“ savanoriai gali džiaugtis akivaizdžiais rezultatais: per metus naujus šeimininkus surado daugiau negu 800 gyvūnų, o sterilizuota maždaug 1000.

Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanorė Sandra Lapinskaitė sutiko pasidalinti mintimis apie beglobių gyvūnų padėtį Lietuvoje, savanorių darbus  ir žmonių neatsakingumą.

Neseniai praradote patalpas, kuriose buvote įrengę gyvūnų prieglaudą. Kokia situacija šiandien?

Sausio mėnesį mums liepė išsikraustyti iš nuomojamų patalpų, ir, nors jau buvo pradėtos naujų paieškos, jos nesisekė. Sausio 15 dieną išėjome į niekur.  Dalis daiktų buvo išskirstyta pas savanorius garažuose, gyvūnai – pas laikinus globėjus. (Radote gyvūnams laikinus globėjus?) Sunkiai, bet po to, kai viename laikraštyje pasirodė klaidinga, tikrovės neatitinkanti publikacija, jog nepadovanoti gyvūnai bus užmigdyti, atsirado daug žmonių, norinčių priglausti gyvūnus.

Daiktus išskirsčius savanorių garažuose, o gyvūnus išdalinus laikiniems globėjams, tęsėme naujų patalpų paieškas. Niekas nenorėjo priimti gyvūnų, tačiau prieš kelias savaites Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Veterinarinė medicininė katedra mums pasiūlė patalpas Buivydiškėse (red.past. – Vilniaus mieste). Žinant, kad ankstesnės mūsų patalpos buvo Filaretų gatvėje (red.past. – Vilniaus miesto centras), Buivydiškės yra toli. Pliusas – arti nėra kaimynų, tačiau vieta pareikalaus labai didelių investicijų, nes tai – tvartas: kiemas ir atitverti gardai.

Dabar mes ieškome rėmėjų, galinčių pervesti pinigų į bendrąją „Lesės“ sąskaitą patalpų remontui, taip pat ieškome žmonių, galinčių mums pagelbėti atiduodami nereikalingas statybines atliekas. Pradėjus remontą, jau šiandien yra išleista daug pinigų, o darbų dar net neįpusėjome. Nors viską lems rėmėjų dosnumas ir savanorių būrys, tačiau įsirengti ir gyvūnėlius įkurdinti planuojame per mėnesį.

Šiuo metu globojame apie 90 benamių gyvūnėlių. Didžioji dalis jų – katės. (Kaip gyvūnai patenka į „Lesės“ globą?) Daug beglobių gyvūnų pas mus patenka tiesiai iš gatvės, kitus - suranda savanoriai, nors specialiai jų neieško, gyvūnai, tarsi, patys, prašydami pagalbos, juos susiranda. Būna ir tokių kritinių atvejų, kai gyvūnus tenka priimti tiesiai iš šeimininkų. Dar kiti atveža ir pasako, kad, jei nepriimsim, gyvūnas bus išvežtas, išmestas, užmigdytas, pasmaugtas...

Kiek „Lesėje“ savanorių?

Sunku pasakyti. Žmonės ateina, ir, jei patinka – pasilieka, nepatinka – išeina, bet aktyvių savanorių yra labai mažai – tai viena iš mūsų problemų – maždaug 20 žmonių.  Atrodo, kad tiek žmonių  - pakankamai, bet, kai reikia pasirūpinti maždaug 100 gyvūnų, o tai reiškia transporto, gydymo, viešųjų ryšių, prieglaudos tvarkymo darbus, 20 žmonių tėra lašas jūroje. (Kuo kiekvienas šio teksto skaitytojas gali prisidėti prie gyvūnų globos organizacijos darbo?) Mes nežinome, ką gali padaryti savanoris, jis žino, ką gali padaryti. Žmogus nenori valyti prieglaudos, tačiau jis turi automobilį ir gali vežioti mūsų gyvūnus iš veterinarijos klinikos į prieglaudą ir atvirkščiai, prašau. Kitas nenori vežioti, bet moka dirbti kompiuteriu ir gali administruoti mūsų internetinį puslapį, prašau.

Kviečiam prisijungti visus, kurie kažkaip gali padėti beglobiams gyvūnams.

Nuo idėjos iki jos realizavimo – savanorių darbas?

Taip, viskas „kabo“ tik ant savanorių, nes esame valstybės neremiami. Pagrindinis mūsų organizacijos variklis ir turtas – savanoriai, kurie negauna jokio atlyginimo ir viską daro iš meilės gyvūnams.

Beglobių gyvūnų situacija Lietuvoje. Ar užtenka gyvūnų globos organizacijų?

Situacija prasta ir pastaruoju metu ji dar blogėja. Žmonės atsisako savo gyvūnų, išmeta juos į gatvę, užkasa, išveža į mišką, nuskandina ir pats geriausias pasiteisinimas – krizė, nors vėliau tas pats žmogus eina į parduotuvę pirkti brangaus vyno ir cigarečių. (Kas lemia tokią situaciją?) Žmonių neatsakingumas – pagrindinė problema.

Lietuvos beglobių gyvūnų situacija Europos kontekste. Kaip mes atrodome?

Situacija įvairiose Europos valstybėse yra labai skirtinga. Pavyzdžiui, Italijoje gausu beglobių gyvūnų tiek gatvėse, tiek prieglaudose, bet, tuo tarpu, Vokietijoje – vargiai rasi gatvėje vaikštinėjantį beglobį gyvūną, todėl, manyčiau, kad Lietuva yra maždaug per vidurį.

Beglobių gyvūnų prieglaudos, mano subjektyviu požiūriu, Lietuvoje taip pat nėra žemame lygyje. Manau, kad mes pakankamai vykę ir tik gaila, kad valstybė mūsų neremia, o vienintelė prieglauda Vilniuje, kuri yra remiama valstybės, beglobius gyvūnus migdo.

Kaip „Lesė“ ir jos savanoriai vertina pastaruosius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus?

Žinoma, kad neigiamai. Lietuvoje bausmės yra per švelnios. Už žiaurų elgesį su gyvūnais turėtų būti skiriamos kur kas didesnės administracinės baudos.

O kaip besipiktinančiųjų nuomonės, esą pirmiausia pagalbos reikia alkaniems vaikams, o jau tik tada gyvūnams?

Tiek vienas, tiek kitas nori valgyti, tiek vienas, tiek kitas nori gyventi ir tiek vienas, tiek kitas myli bei kenčia. Mes neturime teisės diferencijuoti. Visus reikia mylėti vienodai ir visiems reikia stengtis padėti.

Mylėkite gyvūnus, elkitės su jais taip, kaip norėtumėte, kad elgtųsi su Jumis, ir būkite mylimi.