Atsisveikinusi su artimaisiais ir draugais Ji trejiems metams išvyko iš Lietuvos. Šiuo metu Ji jau Italijoje, Loppiano miestelyje.

Ji sako pajutusi pašaukimą kitokiam gyvenimui, kitokioms vertybėms ir kitokiai laimei. Jeigu širdis ir protas ves ten pat, kur yra šiandien, Vida (24 m.) po trejų metų taps fokoliare (red.past. – fokoliarai – krikščionių judėjimas, kilęs Antrojo pasaulinio karo metais, jungiantis asmenis iš 182 pasaulio šalių; judėjimo tikslas - prisidėti prie vieningo ir taikaus pasaulio kūrimo, remiantis visuotinės brolybės idėja).

Fokoliarai. Kur su jais susipažinai ir kodėl pasilikai su judėjimo nariais?

Su fokoliarais mane supažindino sesė ir pusseserė. Pirmą kartą su šio judėjimo bendruomene bei idėjomis susipažinau dar būdama vaikas, kai pirmą kartą vos devynerių metų nuvažiavau į vieną kartą metuose organizuojamą Marijapolį – Marijos miestą. Pamenu, kad tuomet verkiau, nenorėjau būti su kitais vaikais (šypsosi...). Kitą kartą važiavau būdama keturiolikos metų. Tuomet jaučiausi labai gerai - žmonės šypsojosi, ko šiais laikais labai trūksta.

Atvažiavusi gyventi į Vilnių ėmiau dažniau lankyti fokoliarų susitikimus, gilintis į judėjimo esmę ir tuo gyventi. Labiausiai judėjimą pažinau būdama Loppiano – judėjimo miestelyje Italijoje: studijavome fokoliarų judėjimo teoriją, turėjome galimybių susipažinti su judėjimo platumu ir gilumu. Tai leido suprasti, kiek mažai žinojau anksčiau.

Kokie fokoliarų principai tave sužavėjo?

Svarbiausia gyvenimas. Skleidžiamomis mintimis gyvenama, o ne tik kalbama.

Ruošiesi išvažiuoti trejiems metams... Vienuolystė?

Negalima to pavadinti vienuolyste. Tai pasaulietinis gyvenimas. Dabar laukia keli mėnesiai svarstymų, ar šis kelias tikrai mano. Šie mėnesiai skirti įsitikinimui ar žmogus pajėgs gyventi pasirinktą gyvenimą, ar sugebės atsisakyti daugelio dalykų. Yra merginų, kurios iš ten grįžta labai greitai...

Vėliau laukia studijos, darbas, gyvenimas judėjimo pagrindais Italijoje ir Šveicarijoje. Po trejų metų būsiu fokoliarė, tačiau net ir tada galima apsigalvoti ir pasirinkti kitą kelią. Žmogus yra laisvas.

Šiame judėjime tu pajunti visišką laisvę, tavęs niekur neverčia eiti. Žinoma, tikrąjį kelią gali padėti atrasti kolegos, tačiau pašaukimas yra individualus, o atradimai kartu rodo vienybę.

Treji metai studijų taip pat reiškia religijų ir socialinių mokslų diplomo siekimą.

Kokia fokoliarų veikla?

Funkcija – būti pasiruošusiems viskam. Tu atiduodi viską į Dievo rankas ir turi būti pasiruošęs vykdyti jo valią. Manau, kad Jis mato geriau, kur aš turiu būti ir kur manęs tuo metu labiausiai reikia.

Kalbant apie pašaukimą... Aš atradau tikrąjį Aš. Aš tapau visiškai laisva, mane priima tokią, kokia aš esu. Kai esi užgožtas pasaulio, gali nematyti savo kitos pusės, kuri atsiskleidžia kitokioje aplinkoje.

Ieškoti pašaukimo, išvažiuoti iš Lietuvos, palikti artimuosius... Daug kam tai per sudėtingas uždavinys.

Jau gimdami mes kiekvienas turime savo pašaukimą ir savąjį kelią. Tai sunku suvokti ir kai kas beieškodamas atsakymo užtrunka dešimtmečius. Tačiau gyvenimas yra labai trapus ir svarbu atsakymus rasti kuo greičiau.

Mano atveju, daug kas galėtų siūlyti man gerai pagalvoti prieš priimant tokius sprendimus, tačiau aš suvokiau tai, kad laikas bėga greitai ir šis sprendimas yra pabandymas mano gyvenime. Jeigu pasirinkimas nebus mano gyvenimo pašaukimas, aš tikrai tai greitai suvoksiu, o patirtis bus puiki gyvenimo mokykla mano ateities sprendimams.