Pašto karvelių funkcijas – nešioti vokelius – perėmė kiti paukščiai. Jie daug didesni. Jie pakelia didesnį siuntinį. Skiriamieji bruožai? Nagai lenkti į save, snapas aštrus – tipinio grobuonies tipinis „įrankis“.

Vokelis. Nieko ypatingo. Vokelio turinys – jau įdomiau.
Mįslė: kas vokely neįdėta?
Neįdėta trys milijonai nuomonių, bet įdėta tai, kas gali ją nulemti.
Išvada: kažkas vertingo.
Neįdėta nuoširdumo, bet prigrūsta kažko, kas kelia dirbtinai nuoširdžią šypseną.
Išvada: kažkas prievartaujančio.
Neįdėta laimės, bet, paėmę į rankas vokelio turinį, visi pasijaučia bent šiek tiek laimingesni.
Išvada: kažkas apgaulingo.
Neįdėta vilties, bet žmonės tai traktuoja kaip jos išraišką.
Išvada: suprimityvėjęs mąstymas.
Neįdėta kepaliuko duonos ir žiupsnelio druskos – sakralumo ir pilnatvės akcento. Bet kam gi visa tai? Juk XXI amžiuje juos pakeitė naujas „gėris“, asmenybės matas – vokelio turinys.
Išvada: kryptingas mąstymo progresas gerai, bet pirmiausia reikia itin kruopščiai atrasti tą kryptį.

Neįdėta nieko, kas verstų prabilti, bet pakankamai visko, kad prarastum kalbos dovaną.

Išvada: kuomet juodą verčiam baltu, o baltą – juodu, pasaulį padarom tokį purviną…

Kas tai?

Manymas, kad šiuos paukščius bus galima išvaikyti taip lengvai, kaip kormoranus iš Kuršių Nerijos – daugybės spalvotų balionėlių pagalba – labai klaidingas.

Suskubkim – šie paukščiai taip pat dauginasi.