„Swedbank“ užsakymu atlikti tyrimai rodo, kad 71 proc. apklaustųjų nėra numatę, kaip finansiškai apsaugotų šeimą ar artimuosius nelaimės atveju – jei prarastų darbingumą ar net žūtų, o beveik pusė apklausoje dalyvavusiųjų teigia nemąstantys apie galimus nutikti neigiamus dalykus. Lietuviai gyvena šiandiena, o paganyti žvilgsnio į ateitį žmonėms neva neleidžia kuklus atlygis už darbą.

Tema apie finansus – tabu

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nėra finansiškai apsaugoti. Tai lemia trys pagrindinės priežastys:

- Lietuvoje žmonės dar tik mokosi atsakingai planuoti finansus

- Vengia temos apie finansus

- Trūksta žinių, kas yra šeimos ir artimųjų finansinė apsauga, kada artimieji yra finansiškai saugūs ir kaip to galima pasiekti.

„Tėvai su savo vaikais yra labiau linkę kalbėti apie narkotikus, alkoholį, rūkymą, kitus žalingus įpročius nei apie pinigus“, - teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. Ekspertė tikina, kad pasaulyje yra atlikta apklausų, įrodžiusių, jog finansai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės skiriasi ir tai tik įrodo, kad finansai apskritai yra nepatraukli tema.

Žmonės gyvena šia diena

O. Bložienė teigia, kad nors, rodos, jau pakankamai kalbama, jog reikia turėti rezervo „juodai dienai“, kad reikia rūpintis savo senatve, Lietuvos gyventojai linkę gyventi šia diena, o didžiausią rūpestį jiems kelia maži atlyginimai ir didėjančios kainos. „Tokie dalykai kaip vaikų išlaikymas arba pensijos dydis ateityje neatrodo svarbūs – susirūpinimą šie dalykai kelia vos 8 proc. gyventojų“, - aiškina ekspertė.

Dominuoja gyventojų nuomonė, esą apie savo šeimos ir artimųjų finansinę apsaugą būtų susimąstyta tada, kai būtų daugiau pajamų – tuomet kiltų susirūpinimas ateitimi. Tačiau O. Bložienė tvirtina, jog padidėjus pajamoms padidėtų ir vartojimas. „Kai didėja darbo užmokestis, atsiranda nauji poreikiai arba esami pradeda plėstis: galiu pirkti daugiau, brangiau, galiu atostogauti...“

Šeimos finansai prasideda ...nuo kalbėjimo

Išskiriami 9 pagrindiniai patarimai, galintys padėti valdyti bendrus šeimos finansus:

- Atvirai kalbėkitės, drauge peržiūrėkite sąskaitas, santaupas ir pan.

- Išsikelkite bendrus tikslus

- Nusistatykite taisykles ir atsakomybes

- Sudarykite biudžetą

- Skaičiuokite ir kontroliuokite išlaidas. Nustatykite išlaidų limitus

- Duokite finansinę laisvę partneriui

- Emocijoms tarp finansų ne vieta

- Mokesčiai ir lengvatos

- Dovanos ir šventės.

„Svarbu nepamiršti ne tik šių patarimų, tačiau dalį pinigų skirti ir „laisvei“, nes ilgainiui šeimose gali atsirasti finansinė neištikimybė, kuomet statistiškai vyrai slepia savo santaupas ir pajamas, o moterys „gražina“ išlaidų sumas. Geriau pasitelkti taisykles ir turėti sveiką finansinį šeimos gyvenimą“, - samprotauja O. Bložienė.

Kas mėnesį – į taupyklę

Finansų ekspertai siūlo kas mėnesį 10 – 20 proc. pajamų atidėti santaupoms. Pažymima, kad svarbu tai daryti reguliariai, o ne „kartais“. Dalies pajamų atidėjimas santaupoms turi būti suvokiamas kaip mokestis sau: gauni darbo užmokestį – susimokėk sau.

Nors su finansinės apsaugos problemomis susiduria visos trys Baltijos šalys, Latvija šiuo klausimu yra silpnesnė už Lietuvą, o lietuviai gali lygiuotis į estus, kurių finansinės apsaugos padėtis geresnė dėl jų gebėjimo kaupimui atidėti daugiau pajamų.