Vyriausioji rinkimų komisija informuoja, kad šiuose savivaldos rinkimuose iš daugiau negu 1300 kandidatavusių jaunuolių (iki 25 metų) skirtingų miestų ir rajonų tarybų kėdes užims 22. O tai yra dvigubai daugiau nei ankstesniuose savivaldos rinkimuose.

Šie mėnesiai tapo ne tik jaunuolių susikaupimo ir pasiruošimo darbams etapu, tačiau ir dienomis, kai jiems tenka atlaikyti neįprastą žiniasklaidos dėmesį, visuomenės smalsumą ir skeptikų nepasitikėjimą. Patys jaunuoliai sako negalintys kalbėti apie konkrečius darbus, mat nuosekli veikla tarybose dar neprasidėjo, tačiau pasidalinti nuomonėmis ir taip dar kartą prisistatyti visuomenei sutiko.

Karolis Kaklys, 22 metų vaikinas, išrinktas į Druskininkų savivaldybės tarybą:

Šiais metais „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad beveik 40 proc. respondentų svarbiausia mero savybe išskiria gebėjimą būti ūkišku vadybininku. Kaip manote, kokia yra svarbiausia savivaldybių tarybų narių savybė? Kodėl?

Vienos konkrečios savybės išskirti negalėčiau, mano nuomone, tarybos nariai turėtų turėti kelias iš šių savybių: loginis – realistinis mąstymas, greita orientacija, objektyvus savęs vertinimas, tvirtos moralinės nuostatos. Manau, kad žmogus, turintis kažkurias iš šių savybių, gali išsiugdyti naujų: klausyti, reikšti savo mintis, gebėti kritikuoti ir priimti kritiką. Be to, kiekvienas tarybos narys turėtų būti energingas ir užsispyręs, siekdamas užsibrėžto tikslo.

Politologas Lauras Bielinis teigia, kad dalyvavimas politikoje - ypač atsakingas darbas. Kaip manote, kuo pasireiškia ta atsakomybė?

L. Bielinis, teigdamas, kad „jaunuoliai nesusimąsto, kokia didelė atsakomybė jų laukia. Neretai, pakliuvę į valdžią, jie tik po kurio laiko supranta, kad yra ne ten, kur tikėjosi atsidurti“, išskiria jaunimą iš likusių politikų dėl jų amžiaus lyg šie nesuprastų, ką daro. Šiuo klausimu norėčiau pasakyti, kad tikrai Lietuvoje yra jaunimo, kuris domisi politiniu gyvenimu, turi savo užsibrėžtus tikslus, siekius, yra motyvuotas, turi tvirtas moralines vertybes. Reikėtų džiaugtis, kad jaunimas tampa pilietiškesnis, nebijo reikšti savo nuomonės, lieka Lietuvoje, o ne emigruoja. Manau, politikoje pasitikėjimą reikia pelnyti darbais, o ne amžiumi.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iš daugiau kaip 1,3 tūkst. kandidatavusių jaunuolių iki 25 metų sėkmė nusišypsojo 22-iems. Manau toks jaunimo ir patyrusių politikų dialogas įneš tik teigiamų pasekmių, jei kiekvienas politikas – tiek jaunas, tiek patyręs – supras atsakomybę prieš rinkėjus, gyventojus ir patį save.

Teigiama, kad savivaldybių tarybų narių postai - politikavimo pradžia. Tačiau kaip vertinate prieštaravimus, jog daugiau nei politikavimo savivaldybių tarybose yra ūkinių darbų: gatvių tiesimas, jų apšvietimas...

Manau reikėtų atskirti savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos ir jai pavaldžių įmonių darbą. Savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina. Be abejonės, darbas taryboje skiriasi nuo darbo kitose institucijose, tačiau nemanau, kad reiktų sumenkinti ir politinį vaidmenį.

Ieva Kačinskaitė, 20 metų iš Kėdainių kilusi mergina, išrinkta į Vilniaus miesto tarybą:

Apie svarbiausias savivaldybių tarybų narių savybes...

Visiškai pritariu gyventojų nuomonei, kad meras - tai pirmiausia ūkiškas vadybininkas, gebantis, pasitelkęs profesionalų komandą, strategiškai planuoti ir įgyvendinti planus. Iš to išplaukia mano pozicija, kad su meru turėtų dirbti politikai – profesionalai ir savo srities specialistai. Kitaip tariant, tarybos narys - tai atsakingas, doras, vadybinių sugebėjimų turintis, mokytis ir mokyti gebantis savo srities specialistas.

Apie atsakomybių pasireiškimą...

Manau, politikoje yra trys atsakomybių rūšys: atsakomybė nuoširdžiai dirbant; atsakomybė priimant sprendimus ir atsakomybė prisiimant atsakomybę už priimtus sprendimus. Taigi šiuose trijuose politinių sprendimų priėmimo etapuose ir pasireiškia atsakomybė.

Savivaldybių tarybų narių postai – politikavimo pradžia ar ūkininkavimas?

Pirmiausia nesutinku su pirmine prielaida, kad savivaldybių tarybų narių postas - tai politikavimo pradžia. Manau, kad politikavimo pradžia prasideda kur kas anksčiau - nuo mokyklos, universitetų, nevyriausybinių organizacijų veiklos. Savivaldybių tarybose egzistuoja puikus politikavimo ir ūkiškumo mišinys, šiuos du ingridientus reikia derinti. Pavyzdžiui, reikia tvarkyti gatves - tai ūkiškas darbas, bet kurias gatves tvarkyti pirmiausia, kokiu būdu tvarkyti ir t.t. - tai jau politinių debatų klausimas. Čia aš kalbėjau apie gerąjį politikavimą, kai remiantis tam tikromis vertybėmis ir partijos programa yra kuriami ir palaikomi geri darbai, o apie blogąjį politikavimą nereikia nė šnekėti - tokių „politikautojų“ Lietuvos politinėje arenoje turi nelikti.