Beveik dešimtmetį gyvuojanti nevyriausybinė organizacija „Krantas“ – tikra jaunimo oazė Plungėje. Nuo šokių ir dainų iki edukacinių projektų; nuo jaunatviškų šėlionių iki seminarų. Jaunimas nelaukia pasiūlymų – jie veikia patys. O vis dar „kažko“ belaukiantiems kartu su „Kranto“ atstove Renata Donauskyte bandome atsakyti į šiandien aktualius su jaunimo iniciatyvomis susijusius klausimus – kad laukimą pakeistų veikla, baimę įveiktų noras ir rastųsi kuo daugiau aktyvaus, kryptingai veikiančio ir save ugdančio jaunimo.
Kiekviena jaunimo iniciatyva prasideda nuo...
Viskas prasideda nuo idėjos, o idėjos kyla, kai yra problema. Noras išspręsti prolemas paskatina imtis veiksmų. Ir toliau galima tęsti šitą grandininę reakciją, kol pasieksime rezultatą – jaunimo iniciatyvą. Ko reikia iniciatyvai? Jaunimo noro ką nors keisti, kurti, daryti. Kartais tai yra pati sunkiausia dalis, o kartais atvirkščiai: yra daug noro, bet nėra galimybių ir sąlygų. Nors mano patirtis rodo, kad dabar jaunimas turi daug galimybių, tačiau jos lieka neišnaudotos dėl žinių ar noro stokos.
Finansiniai pamatai jaunimo iniciatyvoms yra...
Priklauso nuo iniciatyvos masto. Žinoma, galima nuveikti daug daugiau turint didelius finansinius išteklius, bet yra veiklų, kurias galima įgyvendinti be pinigų arba tik su minimaliomis išlaidomis. Vis dėlto šiais laikais sunku įgyvendinti didesnius ir vertingesnius projektus be finansavimo, nes altruistiškų dėdžių, kurie sutiktų padėti be piniginio atlygio, maža.
Jaunimo iniciatyvos reikalingos...
Žinoma, jaunimui. Kitaip tai nesivadintų jaunimo iniciatyvomis. Prasmę galimą atrasti pačiame procese. Galimybė įgyvendinti savo idėjas, lūkesčius jaunam žmogui suteikia pasitikėjimo savimi, ugdo verslumą bei kitus specifinius įgūdžius: komunikavimo, finansų tvarkymo, organizavimo – net punktualumą galima išsiugdyti. Toliau naudą pajunta žmonės, kurie yra įtraukiami į iniciatyvą. Tai gali būti miesto bendruomenė, vaikų namų auklėtiniai, senelių namų gyventojai ir dar daug galima vardinti. Viskas priklauso nuo iniciatyvos pobūdžio. Europos Sąjunga, remdama projektus, siekia, kad būtų kuo didesnis poveikis žmonėms arba kad projektas paliestų žmones, kuriems labiausiai šiuo metu reikia pagalbos.
Kam jaunimo iniciatyvos reikalingesnės – miestų ar rajonų jaunuoliams?
Tiek miestų, tiek kaimiškų vietovių jaunimas turi specifinių poreikių, problemų. Nors atrodo, kad miestuose jaunimas turi neribotas galimybes, tačiau dažniausiai dėl to pertekliaus jauni žmonės nebesugeba visu tuo pasinaudoti. Taip pat, gyvenant mieste, susiduriama su tokiomis problemomis kaip nusikalstama veikla ar narkotikai, todėl iniciatyvos gali būti puiki priemonė kovoti su tuo, o ypač tai veiksminga, kada patys jauni žmonės inicijuoja pokyčius savo aplinkoje. Tuo tarpu provincijoje bene didžiausia jaunimo problema – užimtumas. Taigi, nors iniciatyvų paskirtis ir tikslai skiriasi, bet jos gali būti naudingos bet kokioje vietovėje gyvenančiam jaunimui.
Vyriausybinės institucijos – sąjungininkės ar abejingosios?
Esu bendravusi tik su miesto savivaldybės darbuotojais. Žmonės, atsakingi už jaunimo veiklą, iniciatyvas palaiko ir remia, bet ne visada to paties susilaukiame iš asmenų, kurie skirsto lėšas. Palaikyti ar ne, ko gero, nulemia piniginis klausimas: „Ar daug šį kartą jaunimas prašo?“. Sunkmečiu savivaldybės metiniame biudžete tiesiog dingo „jaunimo eilutė“, kurioje būtų nurodyta pinigų suma remti jaunimo veikloms. Jų požiūris jaunimo reikalais akivaizdus.
Jaunimo iniciatyvose trūksta...
Negalėčiau absoliutinti. Galiu įvardinti tik kelis trūkumus, su kuriais esu pati susidūrusi: supratingumo ir palaikymo iš tėvų, mokytojų ar net paties jaunimo. Kone kiekvienam reikia pasakoti, ką aš iš to gaunu ir kodėl aš tai darau, o tai žodžiais įvardinti dažniausiai yra sunku.
„Madingiausia“ jaunimo iniciatyvų kryptis.
Tai, kas jiems patiems įdomu ar šiuo metu aktualu. Iniciatyvų gali būti įvairių: nuo ekologinės tematikos iki diskriminacijos problemų gvildenimo ar kultūros, meno sričių. Reikėtų atlikti tyrimus norint išsiaiškinti, kokios veiklos šiuo metu populiariausios.










*Tata|2011-04-26 12:35
Prieš porą metų, vasaros atostogų metu, matydamas veiklos ugnelę vyriausiojo anūko (Jono trečiojo) akyse, parėmiau jaunimo iniciatyvą miške šalia Druskininkų iš išverstų medžių įsirengti "vigvamą". Jaunimas dirbo plušo, o aš juos "statybiniais " viniais ir plaktukais parėmiau. Buvo gražu, dažnai, pro šalį eidamas pasidžiaugdavau mūsų "kūriniu", bet vieną kartą pikti "dėdės" ėmė ir mūsų vigvamą sudegino. Sekančio jaunimas jau nestatė...........
Nuoroda
Liu|2011-04-26 13:13
Nu ir na... Atsiprašau, bet kito žodžio nėra. Tai man dabar visos iniciatyvos atrodo neįveikiamos, kai net pašokt pagal muziką mokykloj ploto negalima suorganizuot.
Nuoroda
z-analitikas|2011-04-26 13:55
Nuoroda
Jūratė A.|2011-04-26 20:52
Viena iš vaikų ugdymo programų paremta žodžio "ne" nebuvimo principu: tėvai, mokytojai ir aplinkiniai neturi vaikui drausti - "neik", "netriukšmauk", "nečepsėk" ir t. t.,- vaikui skiriamus neiginius reikia versti teiginiais - "pastovėk", būk geras", "gražiai valgyk", "mes šaunūs" ir t. t. Tokia metodika tinka ir paaugliams, ir subrendusiems: jaunimas neturi būti apstatomas sienomis "negerk", "nerūkyk", nesibastyk gatvėmis", jis turi žinoti, kokios to alternatyvos - seminarai, sportas, konferencijos, mokymai, lyderystės ugdymas, galimybės kurti, organizuoti ir būti šauniu!
Z-analitike, jūsų žodžiuose yra lašas tiesos, tačiau komentaro idėjos kraštutinumas tą lašą pradangina.
Nuoroda