Penktadienį Vilniuje buvo atidengta skulptūra „Laisvės kelias“. Žvarbaus vėjo, lietaus ir šlapdribos išgąsdinti vilniečiai vangiai rinkosi į skulptūros atidengimo ceremoniją bei koncertą, tačiau jau šeštadienį ir sekmadienį, kai prasigiedrijo dangus ir saulės apšviesta „Laisvės kelio“ skulptūra nušvito dar ryškesnėmis spalvomis, vilniečiai ir Vilniaus miesto svečiai naująjį sostinės statinį apdovanojo nesibaigiančiomis lankytojų voromis, susižavėjimo šūksniais ir sienoje sumūrytų plytų glostymais.

Savų plytų paieškos, fotografavimas, šventinė nuotaika ir širdy netelpančios emocijos. Tokia aura tvyrojo savaitgalį prie „Laisvės kelio“.

Menine prasme – įdomu. Projektas vertingas kaip simbolis. Vyresniems jis daug primena, daug ką pasako, jaunimui turbūt mažiau. Ir žmonių susirinkę, matyt, dauguma tų, kurių pavardės čia yra – ieško savęs. Tai irgi geras dalykas – reikia prisiminti laiką, kai stovėjome Baltijos kely.

Prie projekto daugiausia prisidėjo piliečių piniginė parama, vadinasi, žmonėms tai reikia vertinti kaip savo kūrinį. Jo tikroji vertė išryškės šiek tiek vėliau – tokiems dalykams reikia laiko. Dabar vertinti sunku, tačiau praeis 10 – 15 metų tuomet ir žiūrėsime.

Nerimą kelia, kaip elgsis mūsų tautiečiai, kadangi daug galimybių sudarkyti paminklą: metalo zonos ir tuščios plytos – ar nekils noras kam nors pačiam įsiamžinti?

Algirdas

Iniciatyvą reikia vertinti tik teigiamai. Mes stovėjome Baltijos kely ir šis paminklas mums kelia ypač malonias ir nepamirštamas emocijas.

Paminklas įspūdingas, tik gaila, kad už jo – šiukšlynas. Jei prie paminklo būtų sutvarkyta aplinka, būtų dar geriau.

Aldona ir Raimundas

Akivaizdu, kad daug jėgų kainavo, kol „Laisvės kelią“ pastatė. Įspūdis labai geras, o iniciatyvos apskritai yra gerai. Šis paminklas lietuviams turėtų duoti vienybės jausmo: gyvename skirtinguose miestuose, gyvename savo gyvenimus, o šioje sienoje iškaltos pavardės įrodo, kad esame visi kartu, visi vieningi...

Projekto organizatoriai ir tie, kurie pirko plytas, pasidarbavo... Sargyboje nuolat nestovėsi, todėl norėtųsi tikėti, kad neprisidėję prie „Laisvės kelio“ paminklo jo bent jau negadins – darbo per daug įdėta.

Donata

Skulptūroje „Laisvės kelias“ įmūryta daugiau kaip 20 tūkstančių vardinių plytų, kurias nuo gegužės mėnesio paskutiniųjų dienų Varėnos rajone pradėjo degti ir glazūruoti žinomas keramikas Gintaras Knieža.

Skulptūros, kurios ilgis – 63 m., aukštis – maždaug 3,5 m., projektą parėmė asmenys, įsigiję vardinių plytų, o, kaip teigia „Laisvės kelio“ idėjos autorius, skulptorius Tadas Gutauskas, jų pirko ne tik Lietuvos gyventojai, tačiau ir asmenys iš Jungtinių Arabų Emyratų, JAV ir kitų valstybių.

„Laisvės kelias“ – tai kovos už nepriklausomybę atminimas ir laisvės bei piliečių iniciatyva kuriamas vienybės simbolis ateities kartoms.