Vakar, trečiadienį, Seimo Europos informacijos biure vyko Seimo Žmogaus teisių komiteto diskusija „Europos vienybė – tautų įvairovė. Tautinės mažumos Lietuvoje“. Joje bandyta apžvelgti esamą tautinių mažumų padėtį Lietuvoje bei pasitikslinti, ar Europos Sąjungos principas „Europos vienybė – tautų įvairovė“ – vis dar nepamesta kelrodė žvaigždė.

„Lietuvoje sudarytos palankios sąlygos tautinių mažumų saviugdai, joms užtikrinta kultūrinė integracija“, tikino tautinių mažumų klausimą kuruojančios LR Kultūros ministerijos atstovas, Kultūros viceministras Deividas Steponkus. Pranešimą skaitęs D. Steponkus pastebėjo, kad nors finansavimas tautinių mažumų organizacijų veiklai pastaraisiais metais ženkliai sumažėjęs, šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo maždaug 300 tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų, su kurių atstovais Kultūros ministerija stengiasi tiesiogiai bendrauti ir bendradarbiauti.

Opus švietimo klausimas

„Tautinių mažumų švietimo klausimas dabar Lietuvoje ypač aktualus“, tokiais žodžiais savo pranešimą pradėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo departamento direktorius Alvydas Puodžiukas.

2010 – 2011 mokslo metais Lietuvoje - maždaug 1300 mokyklų. Iš jų - 55 lenkų ugdomąja kalba, 36 rusų ugdomąja kalba, 43 – skirtingomis kalbomis.

„Prieš kelerius metus iš viso mokyklose mokėsi virš 500 tūkst. mokinių, dabar – maždaug 415 tūkst. vaikų. Iš jų – 7 % tautinių mažumų vaikai“, padėtį nušvietė A. Puodžiukas.

Pasak A. Puodžiuko, 2011 metais Lietuvoje mokinio krepšelis buvo 3310 Lt, o tautinių mažumų vaikų – 15 % didesnis – 3806 Lt.

Naujų aistrų į tautinių mažumų švietimo klausimą šliūkštelėjo nuo 2013 metų pasikeisianti tautinių mažumų lietuvių kalbos egzamino tvarka: iki tol palengvintą brandos egzaminą laikiusieji ir laikysiantys abiturientai nuo 2013 metų turės įveikti tokio paties lygio lietuvių kalbos brandos egzaminą kaip ir lietuvių vaikai.

Reikia diržo žiniasklaidai?

Diskusijoje dalyvavusieji nepraleido progos dėl neteisingai ir neetiškai nušviečiamo tautinių mažumų klausimo kritikuoti lietuviškos žiniasklaidos. Į jos daržą buvo paleisti akmenys dėl hiperbolizavimo, sensacijų vaikymosi ir net nesantaikos kurstymo.

„Lietuvoje veikia žiniasklaidos priemonių, kurioms kultūra nerūpi, jos diegia imperinę ideologiją“, kritikos negailėjo Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas.

Karolis Žibas, Etninių tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, prisiminė žiniasklaidos akibrokštą po kelių Kinijos gyventojų atvykimo į Panevėžį, kuomet leidinių antraštės skelbė, jog „Kinai okupuoja Lietuvą”.

Lietuva – laivas, lietuviai – vairininkai

„Kunigaikščio Gedimino kvietimas Europos amatininkams ir pirkliams – daugiatautiškumo ir tolerancijos pradžia“, ieškodamas lietuviškos tolerancijos šaknų istoriją priminė M. Gamzajevas. Pasak jo, Lietuva – laivas, lietuviai – vairininkai, bet tautinės mažumos gali patarti, kur plaukti. „Man tas laivas labai gražus“, po kritikos ir komplimentų nepagailėjo M. Gamzajevas.

Apibendrindamas diskusiją, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas dr. Kazimieras Garšva akcentavo būtinybę stiprinti valstybines institucijas, kad jos būtų pajėgesnės spręsti tautinių mažumų klausimus.

Diskusija „Europos vienybė – tautų įvairovė. Tautinės mažumos Lietuvoje“ yra diskusijų ciklo (balandžio 20 – birželio 17 d.), skirto Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą ir Europos dienos paminėjimui, dalis.