Pasibaigęs prekės tinkamumo naudoti terminas, netinkamas naujų batų dydis, sulčių butelyje plūduriuojantis plastmasės gabaliukas ir kiti panašūs prekių kokybės niuansai dažniausiai išsiaiškinami tik ramiai jas apžiūrint namuose.

Nepaisant to, kad už prekes sumokėta ir pakuotės jau praplėštos, pakanka turėti minimalių žinių apie vartotojų teises, kad būtų galima nekokybišką prekę pakeisti atitinkamai kita arba susigrąžinti sumokėtą sumą.

Maisto produktai gali būti grąžinami pardavėjui

Perkant maisto produktus, bene pagrindinis dėmesys turi būti sutelktas į prekės tinkamumo naudoti terminą, sudėtį ir pakuotę. Jei maisto produkto galiojimo laikas nepasibaigęs, sudėtis – tenkina, o produkto pakuotė nepažeista, tokią prekės „apžiūrą“ atlikęs vartotojas dalinai pats save apsaugo, mat, pavyzdžiui, išanalizavus per praėjusius metus nustatytus maisto produktų pažeidimus, paaiškėjo, kad didžioji dalis jų susiję su tinkamumo naudoti terminu.

Prekėmis, kurių tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs, prekiauti draudžiama, tačiau, jei vartotojas įsigijo tokią prekę, jis gali reikalauti pakeisti pasenusį maisto produktą į naudoti tinkamą. O netinkamos kokybės, tačiau nepasibaigusio naudoti termino, prekę galima grąžinti pardavėjui ir susigrąžinti sumokėtą sumą, pakeisti atitinkama kokybiška preke arba reikalauti, kad prekės kaina būtų atitinkamai sumažinta, kol prekės galiojimo laikas nepasibaigęs. Keičiant arba grąžinant prekę, rašomas prašymas, tiksliai nurodant prekės trūkumus, o prie prašymo pridedamas kasos aparato kvitas arba kitas prekės pirkimą – pardavimą patvirtinantis dokumentas.

Tai pagrindiniai vartotojo veiksmai, kurie turi būti atliekami kuo greičiau nuo nekokybiško maisto produkto įsigijimo akimirkos.

Ne maisto produktas – taip pat keičiamas arba grąžinamas

Dalis vartotojų žino savo teisę per 14 kalendorinių dienų nuo prekės įsigijimo ją pakeisti arba grąžinti pardavėjui ir atsiimti sumokėtus pinigus. Šią pirkėjų teisę apibrėžia Ūkio ministro įsakymu patvirtintos Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklės, kuriose nurodoma, jog prekė gali būti grąžinama arba keičiama dėl prekės formos, dydžio, modelio, spalvos ar komplektiškumo netinkamumo.

Tačiau svarbu paminėti, jog yra šioms taisyklėms „nepaklūstančių“ prekių, kurios negali būti keičiamos arba grąžinamos. Tai parfumerija, kosmetika, audiniai, kūdikių drabužiai, kojinės, pėdkelnės, puskojinės, megzti apatiniai drabužiai, taurieji metalai, brangakmeniai, baldai, ginklai, šaudmenys ir kita. Štai, pavyzdžiui, į „nepaklusniųjų“ sąrašą įtraukti elektroniniai prietaisai gali būti keičiami ar grąžinami tik tuo atveju, jei pardavėjas sutinka tai padaryti.

Keičiant arba grąžinant prekę vartotojas privalo rašyti prašymą bei turėti kasos aparato kvitą ar kitą pirkimo – pardavimo dokumentą, kaip kad tai privaloma ir maisto prekės keitimo ar grąžinimo atveju.

Nuplėšta etiketė – sugadinta prekė?

Pasitaiko vartotojams keblesnių situacijų, kuomet nežinoma, ar vartotojo teisės pirkėją vis dar gina. Viena tokių, kai netinkamos prekės įsigyjamos dabar itin populiariose išparduotuvėse. Tačiau Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartotojus informuoja, jog Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse nėra išskirta apribojimų ar išimčių dėl prekių grąžinimų išparduotuvėse, vadinasi galioja tos pačios taisyklės, kaip ir perkant bet kurioje kitoje parduotuvėje.

Dar vienas iš vartotojams keblesnių pavyzdžių, kuomet išsigąstama, jog, nuplėšus etiketę, nebegalima grąžinti prekės. Kaip informuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, grąžinama arba keičiama prekė negali būti naudota, negali būti sugadinta ir praradusi prekinę išvaizdą, todėl tik nuimta etiketė negali būti kliūtis nepatikusį daiktą grąžinti per 14 kalendorinių dienų nuo prekės įsigijimo. Žinoma, jei nuimama etiketė nesugadino prekinės išvaizdos arba kitaip jai nepakenkė...

Apie dažniausias pirkėjų klaidas ir kiekvienam vartotojui privalomas žinias – interviu su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiuoju specialistu viešiesiems ryšiams Vitu Ūsu:

Reglamentų, įstatymų ir nutarčių kiekvienas pilietis suprasti negali, tačiau ką elementariai turi žinoti kiekvienas vartotojas?

Visų teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teises, vidutinis vartotojas žinoti negali, tačiau su svarbiausiais susipažinti reikėtų, pvz., kokias kokybiškas ne maisto prekes ir per kokį laikotarpį galima grąžinti pardavėjui ir atgauti sumokėtus pinigus, ką reiškia produktų ženklinimo simboliai ir pan. Apie tai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos bei kitų vartotojų teises ginančių institucijų darbuotojai informacijos nuolat pateikia radijo, TV laidose, laikraščiuose, informacinėse skrajutėse ir pan. Iškilus neaiškumams vartotojai darbo dienomis gali pasikonsultuoti mūsų tarnyboje nemokamu telefonu 8800 00008 arba panaršyti tarnybos interneto svetainėje www.vvtat.lt

Kokios dažniausios vartotojų klaidos?

Perkant prekę ar paslaugą ne visada atidžiai susipažįsta su pardavėjo įsipareigojimais, dažni atvejai, kai vartotojai nesaugo prekės ar paslaugos pirkimo dokumentų. Neturint kasos aparato kvito, paaiškėjus, kad įsigyta prekė nekokybiška, vartotojui sunkiau apginti savo teises. Tokiu atveju kilusį vartotojo ir pardavėjo ginčą dažniausiai įmanoma išspręsti tik šalims geranoriškai susitarus.

Kaip manote, ar vartotojų teisės Lietuvoje ginamos efektyviai?

Tyrimų duomenys rodo, kad apie du trečdaliai šalies vartotojų žino, kur reikėtų kreiptis dėl savo teisių pažeidimų. Šis rodiklis atitinka ES šalių vidurkį. Taigi, manytume, kad Lietuvos vartotojai žino savo teises ir vis aktyviau jas gina.

Dėl kokių produktų kokybės praėjusiais metais vartotojai reiškė didžiausią nepasitenkinimą?

Per 2010 m. tris ketvirčius į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi 9286 asmenys dėl galimų vartotojų teisių pažeidimų, prašydami spręsti įvairaus pobūdžio problemas, klausimus ar ginčus, kilusius tarp asmenų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų. Vartotojų kreipimųsi pasiskirstymas pagal klausimų (nusiskundimų) pobūdį, nurodytas lentelėje.