Reikia pripažinti, kad nuosekliai savarankiškai domėtis politika kiekvienas pilietis negali: neturi laiko, pamatinių žinių arba tiesiog yra apolitiškas. Kita vertus, tam yra apžvalgininkai, žurnalistai, komentarus rašantys specialistai ir kiti asmenys, pasiruošę nušviesti padėtį kuo nešališkiau – nėra dėl ko jaudintis.

Tačiau, nepaisant visų paminėtų pagalbininkų, kartais verta ignoruoti kitų televizijos kanalų siūlomas programas ir susikoncentruoti transliacijoms iš Seimo rūmų bei pasistengti suvokti, kaip juose vyksta posėdžiai.

Štai praėjusią savaitę viena tokių transliacijų buvo aukso vertės tai visuomenės daliai, kuri netveria kailyje dėl Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko padėties bei tolesnio jų likimo: trečiadienį sušauktame nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje buvo pateikiama informacija apie Konstitucinio Teismo išvadą dėl dviejų Seimo narių – L. Karaliaus ir A. Sacharuko.

Suklydote, jei jums aukso vertė – Konstitucinio Teismo išvados, mat įdomiau buvo stebėti Seimo narių darbą minėtame posėdyje. To posėdžio Seimo narių darbas buvo tik klausymasis, ką ir kaip skaitė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Akivaizdu, kad tokia „veikla“ kai kuriems posėdyje dalyvavusiesiems buvo ypač nuobodi: operatoriai stambiu planu parodydavo tai vieną įnirtingai maigantį trumpąsias žinutes, kitą – sukiojantį telefoną rankose lyg jis tuoj tuoj turėtų suskambėti ir kažkas praneštų ypatingąją naujieną, trečią – nerimastingai besižvalgantį ir žvilgsniu kažko ieškantį. Gal ketvirto...

Dabar prisiminkime vieną naujausių laidos „Teisė žinoti“ akimirkų, kuomet Seimo narys Mantas Adomėnas patikino, kad net pasibaigus darbo valandoms jis (jie) dirba darbą. Kitaip tariant, dalyvavimas televizijų laidose – darbas. Jei jau dirbama po darbo valandų, rodos, turėtų nekilti abejonių, kad darbo valandomis vagos ariamos dar gilesnės.

O dabar dar kartą sugrįžkime į praėjusios savaitės transliaciją iš Seimo rūmų. Ar kaltinti operatorius, kad pernelyg dažnai nukreipdavo kameras į „sunkiai dirbančius“? O gal kaltinti Seimo pirmininkę už nuobodų tembrą? Gal geriausia kaltinti Konstitucinį Teismą dėl nuobodžiai suformuluotų išvadų?

Ne visi ir ne visuomet taip „dirba“, tačiau televizijų transliuojami vaizdeliai tikėjimo ir pasitikėjimo tikrai nekelia.

Deklaruojamas mažas visuomenės pasitikėjimas Seimu ne dėl prastai kurpiamų įstatymų vingių, kurių dažnas pilietis taip ir neperskaito iki galo; žemi reitingai ir ne dėl dvigubos pilietybės ar kito konkretaus įstatymo svarstymo; nepasitikėjimas kyla iš akį rėžiančių smulkmenų – klaidų, kurios nebūtų atleidžiamos kasdieniniame piliečio darbe, todėl jis negali jų toleruoti ir valstybės vairalazdę laikančiųjų veiksmuose.

Beje, Seimo pirmininkė I. Degutienė daugiau nei prieš mėnesį patikino, kad Seimas – tik visuomenės atspindys. Ar tikrai tai – uždaras ratas?