Interviu apie Lietuvos švietimo sistemą ir jos kokybės bei kiekybės santykį su politiku, visuomenės veikėju, Europos Parlamento nariu prof. Vytautu Landsbergiu.

Kam turi tarnauti švietimo sistema idealiu atveju? Kaip idealaus varianto siekti?

Be abejo, studentams, kaip norimai geresnei ateities visuomenei. Idealus arba siektinas atvejis - kai švietimo sistema nesišalina nuo asmenybės dorovinio ir kūrybinio ugdymo, bet integruoja jį.

Kai kurie Lietuvos pedagogai bei politikai siūlo 13 metų vidurinį mokslą. Ką apie tai manote? Štai Rusijos moksleiviams užtenka 11 metų, tačiau išsilavinimo lygis ten tikrai nėra prastesnis.

Manau, tai mechaniškas požiūris. Svarbu mokymo turinys, o ne trukmė.

Ką manote apie daugybę Lietuvoje „pridygusių“ universitetų? Gal geriau būtų kokybė, o ne kiekybė?

Žinoma, kokybė svarbiau. Deja, dažnu atveju - finansavimui, tarptautiniams ryšiams - svarbu pavadinimas, titulas, prekės etiketė, reklama jaunimui, nors geriausia reklama būtų sklindantis garsas apie tikrą mokslo židinį. Tegul į jį veržiasi ne dėl pavadinimo.

Esate ironizavęs, kad mokslo kokybė neturėtų buti vertinama pagal citatų kiekį. Pagal ką, jūsų nuomone, turėtų būti vertinama mokslo kokybė?Savo poziciją esu išsakęs.

Manau, mokslo kokybė - tai jo teikiama arba skatinama nauja žinija. Skatinimas pasireiškia ir sisteminant, kas jau nuveikta, nes tuo būdu tvirtinama platforma tolesniam startui arba išryškinamos spragos - užduotys jas užpildyti. Citatos, jeigu ne dekoratyvios, o fundamentalios reikšmės, tvirtina pastatą. Kai kada jos paliudija apie gautas inspiracijas ir kad savaip perrašęs autorius - ne vagis.

Ar tikrai manote, kad Lietuvoje viskas daroma, kad mokslininkai neišvyktų iš Lietuvos, o išvykę turėtų galimybių bei noro į ją sugrįžti?

„Viskas“ galėtų būti sąlygiška bet kurioje šalyje. Tačiau Lietuvoje, pirmiausia rūpinantis valdymu ir finansavimu, prioritetais tampa ne unikalios mokslo sritys ir individualūs (t. p. kūrybinių grupių) proveržiai, o socialinė energija ir apsukrumas, ryšiai su mokslo biurokratija. Daliai mokslininkų, ypač jaunų, tai nepatrauklu.

Atviras pasaulis, migracija, kultūrų niveliacija. Kiek tai padeda mokslui žengti į priekį, o kiek jį apsunkina?

Atvirumas, ryšiai, idėjų mainai yra reikalingi ir naudingi mokslui ir menui. Kultūrų niveliacija gali rastis iš mėgdžiojimo, kuris jau nėra autentiška kultūra. Mokslo pažangą skatina tiesos ir naujos žinijos paieška.

Kaip vertinate 20 nepriklausomybės metų Lietuvos pasiekimus mokslo ir švietimo srityje?

Nesijaučiu pakankamai informuotas ekspertas.

Ko turime mokytis iš pasaulio švietimo ir mokslo srityse?

Metodų ir sąlygų, kaip ugdyti ir palaikyti gyvą ir ieškantį protą.