2012 m. gegužės 22 d., Antradienis

XXI a. įdomybės

Afrika – žmogaus kalbos gimtinė

2011 m. balandžio 19 d., Antradienis
Pasaulio kalbos - iš Afrikos

Pasaulio kalbos - iš Afrikos

Daktaras Kventinas Atkinsonas (Quentin Atkinson) iš Oklendo universiteto Psichologijos katedros Naujojoje Zelandijoje (Department of Psychology, University of Auckland, New Zealand) šio mėnesio „Science“ žurnale publikavo studiją, kuri suteikia tvirtą pagrindą manyti, kad žmogaus kalba yra gimusi Afrikoje.

Pasaulio kalbų analizė rodo, kad, kaip ir mūsų genai, kalba yra kilusi iš Užsachario Afrikos. Dr. Atkinsonas tyrė fonemas, naudojamas 504-iose šiuolaikinėse kalbose ir atrado, kad Afrikos kalbose fonemų skaičius didžiausias, ir šis skaičius mažėja didėjant atstumui nuo Afrikos.

Žemės rutulio teritorijose, kurios buvo neseniai kolonizuotos žmonių, kalbos turi mažiausią fonemų skaičių. Mažiausiai fonemų buvo rasta Pietų Amerikoje bei Ramiojo vandenyno tropinėse salose. Ši fonemų paplitimo struktūra yra labai panaši į žmonių genetinės įvairovės struktūrą, kuri taip pat mažėjo, kai žmonės išplito iš Afrikos bei kolonizavo kitus regionus.

Fonemų naudojimo mažėjimas negali būti paaiškintas jokiais kitais faktoriais, todėl jis suteikia pagrindą manyti, kad šiuolaikinių žmonių kalba išsivystė Afrikoje.

Originali publikacija: Atkinson QD. Phonemic Diversity Supports a Serial Founder Effect Model of Language Expansion from Africa. Science. 2011 Apr 15; 332(6027):346-349.




Griežtai draudžiama informaciją kopijuoti, dauginti, platinti, republikuoti, panaudoti interneto svetainėse arba kitose informavimo priemonėse be raštiško VšĮ „Žurnalistika kitaip“ sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.zurnalistika-kitaip.lt kaip šaltinį su aktyvia nuoroda. Visas leidinio turinys yra apsaugotas anti-plagijavimo sistema COPYSCAPE.
Žurnalistika kitaip
Komentarų skaičius: 5

*Tata|2011-04-20 06:53

Man, paprastam mirtingajam, nieko neaišku :D."...žmogaus kalba yra gimusi Afrikoje". Kaip čia gaunasi? Ar niekur daugiau nebuvo žmonių, tik Afrikos žemyne, jie "prakalbo" ir tada, kalbantys paplito į kitus žemynus, ar senų senovėje "žmonės" buvo nebyliai, pirmieji prakalbo afrikiečiai, prigimdė daug fonemų ir dalį jų perdavė kitų žemynų žmonėms? Gal kas nors gali tai paaiškinti "liaudiškai". O kaip Lietuvoje? Kas turi daugiau fonemų: žemaičiai, aukštaičiai, sūduviai ar dzūkai? O gal karaimai?:)

Jonux|2011-04-20 09:51

siuolaikinis zmogus issivyste Afrikoje ir paplito po visa pasauli. Ta patvirtina ir paleontologiniai ir genetiniai tyrimai. O Atkinsonas atrado, kad ir "prakalbo" zmones jau Afrikoje, o tik po to isplito... Apie fonemas per menkai ismanau, kad atsakyti i antra klausimo dali :D

Našlė juodoji|2011-04-20 10:12

Radau, kas man buvo neaišku. Dalinuosi, negaila.

Paleontologija- biologijos mokslas, tiriantis geologinės praeities organinį pasaulį. Kaip ir bet koks savarankiškas mokslas, paleontologija turi savo tyrimo objektus, uždavinius ir metodus, tačiau yra glaudžiai susijusi su kitais biologijos mokslais ir geologija. Šis mokslas nagrinėja priešistorinių laikų organinį pasaulį pagal įvairių organizmų iškasenas ar jų veiklos pėdsakus. Iškastinės organizmų liekanos ar jų veiklos pėdsakai vadinami fosilijomis.

Paleontologija yra skirstoma į tris atskiras šakas: paleozoologija, paleobotanika ir paleoekologija.

Mokslininkai, padėję pagrindus paleontologijai, kaip mokslui: A. van Levenhukas, Karlas Linėjus, Z. Biufonas, M. V. Lomonosovas, Žoržas Kiuvjė (Cuvier), Viljamas Smitas, Žanas-Baptistas Lamarkas, Adolfas Bronjanas, Čarlzas Darvinas.

Jonux|2011-04-20 11:51

beje del zmogaus proteviu tyrimu as nelabai zinau, kur pasibaigia paleontologija ir kur prasideda archeologija

Jonux|2011-04-20 12:38

geriausia butu vadinti paleoantropologija: http://lt.wikipedia.org/wiki/Paleoantropologija
Palikti komentarą
  1. * - žvaigždute pažymėtus formos laukus užpildyti būtina!



A. Macijausko premija
Nmedia 2010

Naujausios temos

Populiariausios temos

Karštos diskusijos

Nauji komentarai

© 2009 - 2012 VšĮ „Žurnalistika kitaip“. Visos teisės saugomos. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką VšĮ „Žurnalistika kitaip“ sutikimą.