Didžiosios dalies tinklalapių pagrindinis lankytojų srautas į juos patenka ne tiesiogiai, o per paieškos sistemas. Tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje pagrindinė paieškos sistema – „Google“. Jei ne ji, daugybė tinklaraščių, nišinių tinklalapių ir net kai kurie naujienų portalai sunkiai prasiskintų kelią į populiarumą. O kalbant labai abstrakčiai, bet kurio internetinio tinklalapio lankytojų srautą galima diferencijuoti: 30 % - ištikimieji fanai, 20 % - socialiniai tinklai, likusieji, 50 %, kiekvienam tinklalapiui „dovanojami“ paieškos sistemos „Google“. Geras žmogiškojo faktoriaus ir paieškos sistemos derinys! Šie skaičiai dar labiau linksta į „Google“ pusę, kai kalbama apie ypač mažą žinomumą turinčius tinklaraščius arba tinklalapius internete: iki 80 % - 90 % jų lankytojų srauto – iš paieškos sistemos.
Turinio plagijavimas vardan pasipelnymo
Dažniausiai interneto vartotojai žino apie turinio plagijavimą tik tiek, kiek tai susiję su nuoskauda arba pasipiktinimu dėl „pasiskolintų“ tekstų, tačiau turinio nukopijavimu plagijavimas nesibaigia. Perpublikuojant tekstą, paprastai yra siekiama (kartais to net nesuvokiant) „numušti“ pirminį turinio šaltinį paieškos sistemos „akyse“. Kitaip tariant, plagiatorių siekis – kad „Google“ robotas jų turinį suindeksuotų greičiau nei tas pats turinys suindeksuojamas tikrojo autoriaus tinklalapyje. O visa tai labai paprasta: kadangi „Google“ robotas greičiau ir pirmiau indeksuoja tuos, kurie paieškos sistemoje turi didesnį autoritetingumą, jei didesnis (pagal autoritetingumą) tinklalapis operatyviai „pasiskolins“ mažesniojo turinį, didesnis taps originalu, mažasis – kopija. Taip gali būti prieinama iki absurdo, kai autorius paieškos sistemoje prilyginamas kopijuotojui ar net vagiui.
Štai tokia sistema (gali būti) pajungiama, siekiant sumenkinti tinklaraščių ar mažesnių tinklalapių autoritetingumą paieškos sistemoje ir gauti lankytojų srautą į savo sistemą, kuri gali uždirbti iš lankytojams transliuojamų reklaminių skydelių.
Domeno autoritetingumas
Paieškos sistema „Google“ kiekvienam tinklapiui yra priskyrusi tam tikrą reitingą. Seniau reitingas buvo vadintas „PageRank“. Dabar tai – domeno pasitikėjimo lygis ir autoritetingumas. Šios metrikos apskaičiavimus „Google“ kruopščiai slepia, kad nebūtų pradėta manipuliuoti atrankos variklio rezultatais.
Tačiau vis daugiau specialistų bando perprasti, kokie veiksniai kokią reikšmę turi autoritetingumui, ir jau praktiškai neabejojama, kad vienas iš domeno pasitikėjimo akcentų – unikalaus turinio kiekis tinklalapyje.
Vadinasi, kuo daugiau neoriginalaus turinio, kuo daugiau pavogto ar draugiškai perpublikuoto turinio, tuo tai rimtesnis signalas „Google“ paieškos sistemai mažinti pasitikėjimą domenu ir suabejoti jo autoritetingumu.
Tekstinio turinio autoritetingumas
Seniau ne tik kiekvienas tinklalapis, bet ir kiekvienas tinklalapio puslapis buvo reitinguojamas „PageRank“. Tačiau dabar jau ir puslapiai vertinami pagal jų autoritetingumą. O tai, kaip žinia, susiję su kiekvieno puslapio turiniu ir galimomis jo kopijomis kituose tinklalapiuose.
Štai keletas signalų, turinčių reikšmės kiekvieno puslapio autoritetingumui:
- Nuoroda iš kito tinklalapio į konkretų jūsų tinklalapio puslapį gali suteikti autoritetingumo, tačiau gali jo ir nesuteikti. Galite numanyti, kad plagiatoriai nuorodų į tikrąjį autorių nedės taip, kad tikrajam jos padidintų autoritetingumą.
- Net socialiniuose tinkluose esančios nuorodos turi nevienodą svorį ir puslapiams suteikia nevienodo autoritetingumo.
- Nuorodos iš jūsų tinklapio puslapių į kitus tinklalapius gali padidinti puslapių autoritetingumą. Nuostata, kad tokios nuorodos „išbarsto“ „PageRank“, pasenusios kaip ir šis terminas. Nuorodų dėjimas į kitus, pagal temą derančius puslapius, jūsų puslapiui gali suteikti dar didesnio autoritetingumo. Tai vadinama temų sugretinimu.
- O taip pat tinklapio puslapių autoritetingumą ypatingai padidina turinio unikalumas. Norint, kad puslapis „Google“ paieškos sistemoje „pakiltų“, jis turi būti kokybiškas, o ne trys pastraipos perrašyto teksto.
Siekiant tinklalapio ir kiekvieno jo puslapio autoritetingumo, derėtų sekti, ar tekstinis turinys nėra „pasiskolinamas“ dėl to nesusitarus, o taip pat svarbu patiems dažnai neperpublikuoti kitų portalų turinio. Visa tai gresia aukštų pozicijų „Google“ paieškos sistemoje praradimu.
Šios mintys yra vienas iš argumentų, kodėl apie turinio vagystes internetinėje erdvėje negalima kalbėti atlaidžiai ir su nuostata, kad informacija internete tampa visų ir visiems.










Našlė juodoji|2011-01-27 13:05
Techninė dalis rūpi IT specialistams, o kiti nieko apie tai nesupranta. Nesupranta ir nenori suprasti, nes žmogaus atmintis trumpa, tą patį tekstą žmogus gali skaityti jau po pusė mėnesio ir džiaugsis radęs geros info :D
Nuoroda
51.8|2011-01-27 14:17
Ir čia visai ne chi.
Nuoroda
Jonux|2011-01-27 15:29
nezinau... na nebent jei sergi liga, apie kuria rode filme "50 pirmu pasimatymu" (50 first dates)...
Nuoroda
*Tata|2011-01-27 17:01
Nuoroda
51.8|2011-01-27 21:17
Kad jūsų labai neišgasdinčiau, jog jūs kažkur prisigaudėte virusų, Tata, spėju, kad netyčia paspaudėte mygtuką "Tweet" arba "Like". Šie mygtukai naudojami norint pasidalinti nuoroda į šį tekstą savo socialiniuose tinkluose "Tweeter" arba "Facebook". Paspaudus juos atsiranda ekrano užsklanda arba langelis, kur prašoma suvesti jūsų socialinės paskyros "Tweeter" arba "Facebook" elektroninio pašto adresą ir slaptažodį, kurių pagalba yra prisijungiama prie jūsų anketos ir įkeliama nuoroda į šį tekstą, kuri bus matoma visiems jūsų draugams. Čia "Tweeter" ir "Facebook" XXIa. tokios įdomybės, skirtos palengvinti įdomios informacijos dalijimąsi.
Nuoroda
Jonux|2011-01-28 00:59
Nuoroda
*Tata|2011-01-28 06:03
Nuoroda
Jonux|2011-01-28 09:30
Nuoroda
51.8|2011-01-28 10:09
Jonai, Symantec kompanija jau nutraukia Symantec AntiVirus Corporate Edition palaikymą. Manau, kad instaliuoti šios antivirusinės nevertėtų. Siūlyčiau nusipirkti ne tik antivirusinę apsaugą, bet kompleksinę apsaugos sistemą Norton™ Internet Security 2011. Galima pirkti tiesiogiai iš gamintojo svetainės, apmokėti kreditine kortele, iš karto galėsi atsisiųsti su licencija. Aišku, nerekomenduoju būtent Norton'o, bent jau iš atsiliepimų ir patirties žinau, kad Nortono produktai nemenkai apkrauna sistemą. Siūlyčiau Kaspersky Internet Security 2011 arba BitDefender Total Security 2011. Bent jau iš apžvalgų BitDefender Total Security 2011 skiriamos pirmos vietos kaip geriausiam apsaugos produktui internete.
Aš asmeniškai Kasperskio fanas.
Nuoroda
Jonux|2011-01-28 13:06
As cia Tatai radau AVG antivirus internet security (ne freeware versija). Ka apie ja manai?
Mna draugas bioinformatikas irgi BitDefender patarinejo... reiks paziuret...
Nuoroda
51.8|2011-01-28 21:09
1. http://www.pcworld.com/reviews/collection/3247/2010_suites.html
2. http://www.pcworld.com/reviews/product/413781/review/avg_internet_security_90.html
3. http://internet-security-suite-review.toptenreviews.com/
4. http://www.softpedia.com/reviews/windows/AVG-Internet-Security-2011-Review-168814.shtml
Nesigilinant į apžvalgas vieni skiria AVG IS 6
vietą, kiti - 3.
Kaip sakydavo vienas įžymus žirgų lenktynių mėgėjas: "Niekados nesužinosi nepastatęs aant konkretaus žirgo". Perfrazuosi "Niekados nesužinosi neišbandęs AVG Internet Security".
Bet, AVG Internet Security nėra nemokama, vistiek reikia pirkti licenciją, o kaina panaši į Kaspersky Internet Security. Atsižvelgdamas į šį faktą, asmeniškai rinkčiausi Kaspersky, nors manau ir AVG Internet Security puikiai tiks Tatos kompiuterio apsaugai.
Nuoroda
*Tata|2011-01-29 06:24
Lyg tai ir kompiuteris "švarus", nėra virusų prisigaudęs, o ši užsklanda pasirodė ir dar kartą, tai įtariu, kad tai anūko žaidimų ir bendravimų su "memberiais" pasekmė.
Nuoroda
Jonux|2011-01-29 15:42
Nuoroda
traktoristė|2011-01-30 12:28
Nuoroda
*Tata|2011-01-30 17:22
Nuoroda
51.8|2011-01-30 19:59
Testuojant antivirusinius produktus kompiuteris yra užkrečiamas begale kenkėjiškų programų. Deja, praktikoje vieni produktai randa tam tikrus virusus arba kenkėjiškus skriptus, kiti produktai jų gali nerasti, tai yra visiškai normalu. Realybėje antivirusinės programos neranda nuo 10 iki 15% kenkėjiško kodo. Manau nereikėtų džiūgauti, kad jūsų kompiuteris yra švarus.
Atsižvelgiant į faktą, kad turite susiinstaliavęs AVG Free variantą, free versija dažniausiai turi bazinį apkarpytą funkcionalumą virusams aptikti pagal tam tikrą viruso signatūrą arba naudojant euristinę analizę. Jūsų aprašytas atvejis man panašus į kokį nors phishing skriptuką, kurį pasigavo jūsų "anūkas" benaršydamas, bežaisdamas internete. Deja, į daugumą free antivirusinių programų neintegruojama anti-phishing modulis. Šias gėrybes gamintojas pasilaiko mokamoms produkto versijoms. Patarčiau kreiptis į vietinį kompetentingą IT specialistą, kuris galėtų pažiūrėti jūsų problemą vietoje.
Nuoroda