2012 m. gegužės 22 d., Antradienis

XXI a. įdomybės

Turinio plagijavimo ir perpublikavimo pasekmės tinklaraščio autoritetingumui „Google“ paieškos sistemoje

2011 m. sausio 27 d., Ketvirtadienis
Autorinės teisės

Vienas iš domeno pasitikėjimo akcentų – unikalaus turinio kiekis tinklalapyje

Didžiosios dalies tinklalapių pagrindinis lankytojų srautas į juos patenka ne tiesiogiai, o per paieškos sistemas. Tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje pagrindinė paieškos sistema – „Google“. Jei ne ji, daugybė tinklaraščių, nišinių tinklalapių ir net kai kurie naujienų portalai sunkiai prasiskintų kelią į populiarumą. O kalbant labai abstrakčiai, bet kurio internetinio tinklalapio lankytojų srautą galima diferencijuoti: 30 % - ištikimieji fanai, 20 % - socialiniai tinklai, likusieji, 50 %, kiekvienam tinklalapiui „dovanojami“ paieškos sistemos „Google“. Geras žmogiškojo faktoriaus ir paieškos sistemos derinys! Šie skaičiai dar labiau linksta į „Google“ pusę, kai kalbama apie ypač mažą žinomumą turinčius tinklaraščius arba tinklalapius internete: iki 80 % - 90 % jų lankytojų srauto – iš paieškos sistemos.

Turinio plagijavimas vardan pasipelnymo

Dažniausiai interneto vartotojai žino apie turinio plagijavimą tik tiek, kiek tai susiję su nuoskauda arba pasipiktinimu dėl „pasiskolintų“ tekstų, tačiau turinio nukopijavimu plagijavimas nesibaigia. Perpublikuojant tekstą, paprastai yra siekiama (kartais to net nesuvokiant) „numušti“ pirminį turinio šaltinį paieškos sistemos „akyse“. Kitaip tariant, plagiatorių siekis – kad „Google“ robotas jų turinį suindeksuotų greičiau nei tas pats turinys suindeksuojamas tikrojo autoriaus tinklalapyje. O visa tai labai paprasta: kadangi „Google“ robotas greičiau ir pirmiau indeksuoja tuos, kurie paieškos sistemoje turi didesnį autoritetingumą, jei didesnis (pagal autoritetingumą) tinklalapis operatyviai „pasiskolins“ mažesniojo turinį, didesnis taps originalu, mažasis – kopija. Taip gali būti prieinama iki absurdo, kai autorius paieškos sistemoje prilyginamas kopijuotojui ar net vagiui.

Štai tokia sistema (gali būti) pajungiama, siekiant sumenkinti tinklaraščių ar mažesnių tinklalapių autoritetingumą paieškos sistemoje ir gauti lankytojų srautą į savo sistemą, kuri gali uždirbti iš lankytojams transliuojamų reklaminių skydelių.

Domeno autoritetingumas

Paieškos sistema „Google“ kiekvienam tinklapiui yra priskyrusi tam tikrą reitingą. Seniau reitingas buvo vadintas „PageRank“. Dabar tai – domeno pasitikėjimo lygis ir autoritetingumas. Šios metrikos apskaičiavimus „Google“ kruopščiai slepia, kad nebūtų pradėta manipuliuoti atrankos variklio rezultatais.

Tačiau vis daugiau specialistų bando perprasti, kokie veiksniai kokią reikšmę turi autoritetingumui, ir jau praktiškai neabejojama, kad vienas iš domeno pasitikėjimo akcentų – unikalaus turinio kiekis tinklalapyje.

Vadinasi, kuo daugiau neoriginalaus turinio, kuo daugiau pavogto ar draugiškai perpublikuoto turinio, tuo tai rimtesnis signalas „Google“ paieškos sistemai mažinti pasitikėjimą domenu ir suabejoti jo autoritetingumu.

Tekstinio turinio autoritetingumas

Seniau ne tik kiekvienas tinklalapis, bet ir kiekvienas tinklalapio puslapis buvo reitinguojamas „PageRank“. Tačiau dabar jau ir puslapiai vertinami pagal jų autoritetingumą. O tai, kaip žinia, susiję su kiekvieno puslapio turiniu ir galimomis jo kopijomis kituose tinklalapiuose.

Štai keletas signalų, turinčių reikšmės kiekvieno puslapio autoritetingumui:

  1. Nuoroda iš kito tinklalapio į konkretų jūsų tinklalapio puslapį gali suteikti autoritetingumo, tačiau gali jo ir nesuteikti. Galite numanyti, kad plagiatoriai nuorodų į tikrąjį autorių nedės taip, kad tikrajam jos padidintų autoritetingumą.
  2. Net socialiniuose tinkluose esančios nuorodos turi nevienodą svorį ir puslapiams suteikia nevienodo autoritetingumo.
  3. Nuorodos iš jūsų tinklapio puslapių į kitus tinklalapius gali padidinti puslapių autoritetingumą. Nuostata, kad tokios nuorodos „išbarsto“ „PageRank“, pasenusios kaip ir šis terminas. Nuorodų dėjimas į kitus, pagal temą derančius puslapius, jūsų puslapiui gali suteikti dar didesnio autoritetingumo. Tai vadinama temų sugretinimu.
  4. O taip pat tinklapio puslapių autoritetingumą ypatingai padidina turinio unikalumas. Norint, kad puslapis „Google“ paieškos sistemoje „pakiltų“, jis turi būti kokybiškas, o ne trys pastraipos perrašyto teksto.

Siekiant tinklalapio ir kiekvieno jo puslapio autoritetingumo, derėtų sekti, ar tekstinis turinys nėra „pasiskolinamas“ dėl to nesusitarus, o taip pat svarbu patiems dažnai neperpublikuoti kitų portalų turinio. Visa tai gresia aukštų pozicijų „Google“ paieškos sistemoje praradimu.

Šios mintys yra vienas iš argumentų, kodėl apie turinio vagystes internetinėje erdvėje negalima kalbėti atlaidžiai ir su nuostata, kad informacija internete tampa visų ir visiems.




Griežtai draudžiama informaciją kopijuoti, dauginti, platinti, republikuoti, panaudoti interneto svetainėse arba kitose informavimo priemonėse be raštiško VšĮ „Žurnalistika kitaip“ sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.zurnalistika-kitaip.lt kaip šaltinį su aktyvia nuoroda. Visas leidinio turinys yra apsaugotas anti-plagijavimo sistema COPYSCAPE.
Žurnalistika kitaip
Komentarų skaičius: 16

Našlė juodoji|2011-01-27 13:05

Vogė, vagia ir vogs. Pažiūrėkit pilnas internetas tos pačios informacijos. Aš nekalbu apie lietuvišką. Geriausia žiūrėti anglų kalba. Tie patys tekstai skirtinguose portaluose dedami po dešimt kartų ir žmonės jau prie to įpranta, kad patys neatsirenka, kur originalas.
Techninė dalis rūpi IT specialistams, o kiti nieko apie tai nesupranta. Nesupranta ir nenori suprasti, nes žmogaus atmintis trumpa, tą patį tekstą žmogus gali skaityti jau po pusė mėnesio ir džiaugsis radęs geros info :D

51.8|2011-01-27 14:17

Našle, tegul vagia, bet esmė ta, kad "Google" nėra durnas kaip prieš 5 - 7 metus. Algoritmai tobulėja kiekvieną dieną. Perpublikuodamas tekstus kerti pats per savo sukurtą sistemą. Koks tikslas investuoti į SEO, jeigu pats savo investicijas pavėjui paleidi? Pats paprasčiausias pavyzdys, kai kurių blogerių tekstai paieškos rezultatuose užima aukštesnę poziciją negu panaši tema naujienų portaluose, kurie dažniausiai bando permušti paieškos sistemą savo straipsnių kiekybe. Ne kiekybe, o kokybe pasiekiamas rezultatas. Suprantama šioje situacijoje yra daug išimčių, kurios žinomos tik "Google" kompanijai. SEO nėra tikslusis mokslas, yra tik prielaidos su rekomendacijomis, kurių reikėtų laikytis.
Ir čia visai ne chi.

Jonux|2011-01-27 15:29

"tą patį tekstą žmogus gali skaityti jau po pusė mėnesio ir džiaugsis radęs geros info :D "
nezinau... na nebent jei sergi liga, apie kuria rode filme "50 pirmu pasimatymu" (50 first dates)...

*Tata|2011-01-27 17:01

Prieš gerą pusvalandį man, "atsidarant" Gmail, monitoriaus ekrane pasirodė užsklanda, kad "Žurnalistika kitaip" nori atnaujinti ryšio su manimi duomenis ir paprašė elektroninio pašto adreso ir slaptažodžio. Žulikėliai įsivaizdavo, kad gali nuolatinį ŽK skaitytoją "išdurti". Saugokitės gerbiami kolegos sukčių.

51.8|2011-01-27 21:17

Tata, reikia atsargiai internete elgtis. Reikėtų atsisakyti naršymo pavojinguose puslapiuose. Suprantu, kad kartais norisi glamūro, bet prieš tai rekomenduojama suinstaliuoti patikimo gamintojo apsaugos sistemą, pvz. "Kaspersky Internet Security 2011", ją galite įsigyti visai nebrangiai (apie 150lt.) artimiausioje kompiuterių parduotuvėje. Tikiu, kad ir tokiame mažame miestelyje kaip Druskininkai atsiras nors viena kompiuterių parduotuvė, o jeigu jos nėra, galite užsisakyti internetu, pvz. iš amazon.co.uk. Saugu, patikima ir greit atsiunčia.
Kad jūsų labai neišgasdinčiau, jog jūs kažkur prisigaudėte virusų, Tata, spėju, kad netyčia paspaudėte mygtuką "Tweet" arba "Like". Šie mygtukai naudojami norint pasidalinti nuoroda į šį tekstą savo socialiniuose tinkluose "Tweeter" arba "Facebook". Paspaudus juos atsiranda ekrano užsklanda arba langelis, kur prašoma suvesti jūsų socialinės paskyros "Tweeter" arba "Facebook" elektroninio pašto adresą ir slaptažodį, kurių pagalba yra prisijungiama prie jūsų anketos ir įkeliama nuoroda į šį tekstą, kuri bus matoma visiems jūsų draugams. Čia "Tweeter" ir "Facebook" XXIa. tokios įdomybės, skirtos palengvinti įdomios informacijos dalijimąsi.

Jonux|2011-01-28 00:59

51 nepergyvenk, kai tik kita syki atvaziuosiu pas Tata, instaliosiu jam symanteco corporate edition, kuria ir pats turiu (hmmm... radau internete... ;) )

*Tata|2011-01-28 06:03

Ačiū 51.8 už patarimus ir padrąsinimą.

Jonux|2011-01-28 09:30

paziuresiu, Tata, gal pavyks tau internetu antivirusa atsiust.

51.8|2011-01-28 10:09

Tata, nedėkokite, visada malonu dalintis žiniomis.
Jonai, Symantec kompanija jau nutraukia Symantec AntiVirus Corporate Edition palaikymą. Manau, kad instaliuoti šios antivirusinės nevertėtų. Siūlyčiau nusipirkti ne tik antivirusinę apsaugą, bet kompleksinę apsaugos sistemą Norton™ Internet Security 2011. Galima pirkti tiesiogiai iš gamintojo svetainės, apmokėti kreditine kortele, iš karto galėsi atsisiųsti su licencija. Aišku, nerekomenduoju būtent Norton'o, bent jau iš atsiliepimų ir patirties žinau, kad Nortono produktai nemenkai apkrauna sistemą. Siūlyčiau Kaspersky Internet Security 2011 arba BitDefender Total Security 2011. Bent jau iš apžvalgų BitDefender Total Security 2011 skiriamos pirmos vietos kaip geriausiam apsaugos produktui internete.
Aš asmeniškai Kasperskio fanas.

Jonux|2011-01-28 13:06

reiks ir man symantec'o atsikratyt, nes jis labai letina kompo darba pradzioje kai isijungi...

As cia Tatai radau AVG antivirus internet security (ne freeware versija). Ka apie ja manai?

Mna draugas bioinformatikas irgi BitDefender patarinejo... reiks paziuret...

51.8|2011-01-28 21:09

Nežinau, Jonux, AVG Internet Security nebandžiau, nieko negaliu objektyviai pasakyti. Reikėtų skaityti review'us, atsiliepimus analizuoti, pasidaryti savas išvadas.

1. http://www.pcworld.com/reviews/collection/3247/2010_suites.html
2. http://www.pcworld.com/reviews/product/413781/review/avg_internet_security_90.html
3. http://internet-security-suite-review.toptenreviews.com/
4. http://www.softpedia.com/reviews/windows/AVG-Internet-Security-2011-Review-168814.shtml

Nesigilinant į apžvalgas vieni skiria AVG IS 6
vietą, kiti - 3.
Kaip sakydavo vienas įžymus žirgų lenktynių mėgėjas: "Niekados nesužinosi nepastatęs aant konkretaus žirgo". Perfrazuosi "Niekados nesužinosi neišbandęs AVG Internet Security".
Bet, AVG Internet Security nėra nemokama, vistiek reikia pirkti licenciją, o kaina panaši į Kaspersky Internet Security. Atsižvelgdamas į šį faktą, asmeniškai rinkčiausi Kaspersky, nors manau ir AVG Internet Security puikiai tiks Tatos kompiuterio apsaugai.

*Tata|2011-01-29 06:24

"Pagilinau" savo kompiuterines žinias :D, ir išsiaiškinau, kad mano kompiuteryje jau yra instaliuota antivirusinė programa AVG version 8.5.449 free license, tik kažin ar ji šiuo metu veikia, nes buvo instaliuota 2008 metais, kai pirkau kompiuterį.
Lyg tai ir kompiuteris "švarus", nėra virusų prisigaudęs, o ši užsklanda pasirodė ir dar kartą, tai įtariu, kad tai anūko žaidimų ir bendravimų su "memberiais" pasekmė.

Jonux|2011-01-29 15:42

as ja turiu, kaip minejau ne free license, ir moketi nereiks... tu juk zinai, 51.5, kaip as viska gaunu ;)

traktoristė|2011-01-30 12:28

Tata panašus į mane, aš irgi palandžiojus po visokius puslapius paskui kaltę ant vaikų suverčiu bo kai atvažiuoja giminaitis tvarkyt kompiuterio tai neturiu kur akių dėt. :D

*Tata|2011-01-30 17:22

Pagaliau, mieloji "traktoriste" išsiaiškinome, kad esame giminingos sielos, o pamenu kažkada buvai man "ciniko" etiketę priklijavusi:D. Tikra tiesa, kad iš pirmo įspūdžio apie žmogų spręsti negali.

51.8|2011-01-30 19:59

Tata, nemanau, kad turint antivirusinę programą galima drąsiai teigti, kad jūsų kompiuteris yra 100% švarus. Šimtaprocentinės apsaugos negarantuoja nei vienas tokio tipo programinis produktas.
Testuojant antivirusinius produktus kompiuteris yra užkrečiamas begale kenkėjiškų programų. Deja, praktikoje vieni produktai randa tam tikrus virusus arba kenkėjiškus skriptus, kiti produktai jų gali nerasti, tai yra visiškai normalu. Realybėje antivirusinės programos neranda nuo 10 iki 15% kenkėjiško kodo. Manau nereikėtų džiūgauti, kad jūsų kompiuteris yra švarus.
Atsižvelgiant į faktą, kad turite susiinstaliavęs AVG Free variantą, free versija dažniausiai turi bazinį apkarpytą funkcionalumą virusams aptikti pagal tam tikrą viruso signatūrą arba naudojant euristinę analizę. Jūsų aprašytas atvejis man panašus į kokį nors phishing skriptuką, kurį pasigavo jūsų "anūkas" benaršydamas, bežaisdamas internete. Deja, į daugumą free antivirusinių programų neintegruojama anti-phishing modulis. Šias gėrybes gamintojas pasilaiko mokamoms produkto versijoms. Patarčiau kreiptis į vietinį kompetentingą IT specialistą, kuris galėtų pažiūrėti jūsų problemą vietoje.
Palikti komentarą
  1. * - žvaigždute pažymėtus formos laukus užpildyti būtina!



A. Macijausko premija
Nmedia 2010

Naujausios temos

Populiariausios temos

Karštos diskusijos

Nauji komentarai

© 2009 - 2012 VšĮ „Žurnalistika kitaip“. Visos teisės saugomos. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką VšĮ „Žurnalistika kitaip“ sutikimą.