J. Ablačinskaitė
Ar oficialus prisistatymas, ar meilus saldžiažodžiavimas – dažniausiai asmenybė lieka neatskleista. Svarbiausia mintys, nuomonė ir asmeninės vertybės.
Esu už tai ir rašau apie tai, ką matau, o ne tai, ką nori matyti „kažkas“.
Domiuosi tuo, kas domina ne mane vieną.
Nepateikiu jau sukramtytos informacijos. Tai išderintų skaitytojų virškinamojo trakto darbą.
Neturiu išankstinio herojaus kaip kad neturiu ir išankstinio antiherojaus – visa tai jų pačių nuopelnas.
Vertinu turinčius žmogiškumo.
Diplomais įvardijamos kompetencijos labai dažnai esti dirbtinės, be diplomų – nevertinamos. Tačiau patikimiausi kompetencijų sąjungininkai – laikas ir konkretūs darbai.
Savo kompetencijas įvardiju kaip iš nuolatinės visuomeninės veiklos, asmeninių charakterio savybių, įgūdžių tobulinimo bei studijų žinių susidariusią visumą:
- Gebėjimas rašyti analitinius straipsnius;
- Motyvuotų kritinių darbų kūrimas;
- Žurnalistinių tyrimų vykdymas;
- Reklaminių straipsnių rašymas;
- Kalbos redagavimas.
Į bet kokios veiklos kalną lipama laipteliais: vieni jų matomi, kiti – ne.
Konkursai - gal ir ne patys stačiausi laipteliai, bet ryškiai pažymi veiklos atkarpas.
Dalyvavimai įvairiuose konkursuose leidžia suvokti savo lygį kitų atžvilgiu, suteikia pagreitį veiklose, o teigiamo įvertinimo atveju - skatina.
Žurnalistikoje negali būti pirmas ar paskutinis, bet visada gali išlikti teisus ir teisingas prieš save. O tam reikia lavinimosi.
Konkursai – vienas iš būdų tai daryti.
Dažnai rekomendacijos rašomos, nes buvo paprašyta. Tai nepagirtina.
Bet jau geriau taip, negu leisti reikštis lietuviškam kuklumui ir taip pradanginti mažų profesinių žingsnelių įrodymus.
Vertybių skalė: kiekvieno skirtinga, savaip įdomi ir verta dėmesio.