Reziumuojant metus įprasta sudarinėti top‘us. Žurnalistai tokia forma apibendrina ir pasaulinius fizikos pasiekimus, ir versliausius asmenis, ir įžymybių honorarus. Madingų žurnalistų mada. Pabūkime nemadingi - top‘as netop‘iškos formos.
Žurnalistikos raida ant liniuotės. Ir šįkart žymos ne stambiausia forma, o milimetrų dalelėmis, kurios dažnai lieka nepastebėtos, dar dažniau – nevertinamos, bet faktas – tai gula ant liniuotės ir kažkam kažkuriuo metu kažkiek lemia kryptį.
***
Bene prieš penkerius ar šešerius metus Birutė Pociūtė išsakė mintį, jog tokie žurnalistai, kokie yra rengiami dabar (red.- prieš 5-6 metus), kaip specialistai ateities neturės.
Belieka tikėtis, kad B. Pociūtė tąkart klydo: juk, anuomet buvę studentai, šiandien – žurnalistai (specialistai ar ne).
***
Daugiau kaip prieš dvejus metus blog‘o „Dievų žiniasklaida“ autorius viename interviu sakė:
Politikais Lietuvoje jau nebetikima, tačiau pasitikėjimas žiniasklaida vis dar didžiulis. O joje apstu absurdų – akivaizdžių tendencingų faktų interpretavimo, kažkieno interesų atstovavimo, pigaus populizmo vaikymosi.
Koks šiandieninis pasitikėjimas žiniasklaida - klausimas, bet daug įdomiau, kiek procentų padaugėjo absurdų joje? Labai įdomu...
***
Švedas žurnalistas Jonas Ohmanas:
Žurnalistikoje idealas yra drąsus žurnalistas, kokius matome amerikietiškuose filmuose – jam grasina, sprogdina jo mašiną, bet jis vis tiek eina ir nugali blogiukus. Tačiau realybėje tokių pasitaiko retai.
Ką reiškia „nugali blogiukus“? Kokia žurnalisto misija? Kova su „blogiukais“? Tuomet gerai, kad, kaip pats Jonas Ohmanas sako, „realybėje tokių pasitaiko retai“, nes antraip teisėsauga neturėtų ką veikti.
***
Kęstas Kirtiklis:
Nūdieniai žiniasklaidos kritikai, tarsi platoniškos valstybės kūrėjai, tikrą ir teisingą žiniasklaidą regi iš vienintelių – aristokratinių pozicijų. Ne mėlyną kraują čia turiu omenyje. Kalbu apie skambiai besivadinančiuosius ar tylutėliai besijaučiančiuosius dvasios aristokratais. Vertinga – tai, kas kilnu, kas ne pataikauja minios įgeidžiams ir troškimams, bet priešingai, siekia tą minią patobulinti bei pagerinti.
Mhm, kai patobulinsi, pagerinsi minią, tuomet bus sunku ją valdyti. Lengviau vadovauti tiesiog miniai, o ne protingiems asmenims. Ir dar klausimas, ar protingi žmonės stos į minią – kiekvienas jų yra tarsi minia. Štai ir lieka tik lietuviški dvasios aristokratai (kritikai) bei žiniasklaida (apsukruoliai). Ir vieni, ir kiti gauna iš to naudą, o minia ir lieka minia.
***
Kaip kad A. Račas prieš dvi savaites rašė,
… apie žiniasklaidą ir žurnalistus nūnai išmano visi.
Mano išmaną...
Neryškios šios žymės ant žurnalistikos liniuotės. Jos sunkiai pastebimos net nuolatos sekant, o ką jau kalbėti apie žvilgsnį į visumą. Bet kiek jos lemia – turbūt atsakytų tik tie patys viską išmanantys.
...]
