Šią savaitę Vilniaus universitete žurnalistikos studijų programą pasirinkusieji privalėjo dalyvauti kūrybiniame konkurse, kuris šiemet šiek tiek kitoniškas: vietoje pokalbio su vertinimo komisijos nariais – testas. Ketvirtadienį ryte, dar prieš prasidedant testui, kūrybinio konkurso naujovę įvertinti pabandė dvi žurnalistikos studijų siekiančios merginos. Jų įspūdžiai specialiai „Žurnalistika kitaip“ skaitytojams.

Nauja tvarka: vietoje pokalbio – testas. Kokios nuotaikos sužinojus apie šią kūrybinio konkurso sudedamąją dalį?

Indrė: Sužinojau gal prieš porą savaičių. Išgąsčio nebuvo, nes tiek vienas dalykas, tiek kitas turi savų pliusų ir minusų. Juk vieniems geriau sekasi kalbėti, kitus pokalbyje galima lengvai, liaudiškai tariant, „užvartyti“. Testas – daugiau sausi faktai, todėl pokalbyje tarsi atsiranda daugiau erdvės parodyti motyvaciją.

Austėja: Apie pasikeitusią tvarką sužinojau seniau, nes domėjausi, ieškojau kūrybinio konkurso nuostatų, sąlygų. Pasikeitimai mane nustebino, nes ilgą laiką buvo pokalbis, o testas – pirmi metai. Man pokalbis būtų patikęs labiau, nors, žinoma, pokalbyje tavęs gali paklausti bet ko iš bet kokios srities, kita vertus, jeigu turi liežuvį, gali apsiginti. Testas gali pakišti mums koją.

Indrė: Kol kas vertinti yra labai sunku. Temos teste gali būti nuo iki.

Austėja: Mes pasirinkome politiką, bet politika gali būti kultūros politika, socialinė politika, ekonomikos politika – visas gyvenimas telpa į politiką. Galbūt būtų geresnis atvirkštinis variantas: pirmiau rašinys, o jį parašiusiems – testas.

Indrė: Esu tikra, kad išlaikiusios testą, rašinį tikrai parašysime, išsiversime turėdamos bendrą išprusimą. Juk su lietuvių kalba sutariame, lietuvių kalbos egzamino rezultatai geri. Apskritai lietuvių kalbos egzaminas buvo tarsi treniruotė. Iš tikrųjų galbūt pokalbis būtų buvęs patrauklesnis variantas nei testas.

Austėja: Juk pokalbyje gali veikti savo charizma, liežuviu... Aš manau, jei tau leidžia save apginti, tai liežuviu tikrai gali tai padaryti.

Manote, kad testu reikalaujamos faktinės žinios gali palaužti žurnalistikai ypač gabius asmenis?

Austėja: Taip, testas gali neatspindėti realios situacijos.

Indrė: Galbūt turi dovaną rašymui...

Austėja: Galbūt studijų metu mes labiau tobulėtume ir tuos faktus apdorotume.

Indrė: Kai universitetuose vyksta rotacijos, reikėtų duoti panašius testus. Iš karto atsisijotų.

Kodėl renkatės žurnalistiką? Argi ši studijų programa vis dar populiari ir viliojanti?

Indrė: Aš jaučiuosi turinti šiek tiek patirties ir supratimo apie tai, kadangi trejus metus lankiau žurnalistų būrelį. O sprendimas stoti į žurnalistiką ir ją įrašyti pirmu numeriu buvo priimtas dvyliktos klasės vidury.

Iš tikrųjų manau, kad žurnalistika dabar jau nebėra tokia populiari. Mokyklos būrelyje šiuo metu vos keli asmenys, kai prieš porą metų buvo ne mažiau negu penkiolika.

Austėja: Norime išnaudoti tai, ką mokame geriausiai. Galbūt jaučiame, kad galėtume čia kažko pasiekti.

Indrė: Kai dabar ši studijų programa ne tokia populiari, tai mums tik pliusas. Pritariu Austėjai, jeigu traukia, tai traukia ir nieko nepadarysi.

Ar stodamos į žurnalistikos studijų programą esate pasidomėjusios dėstytojais, studijų organizavimo tvarka?

Indrė: Su techniniais dalykais esu susipažinusi tik tiek, kiek jie susiję su stojamuoju egzaminu. Su dėstytojais – ne.

Austėja: Kai dar buvau devintoje klasėje, į mokyklą buvo atvažiavę Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojai. Tad žinojau tik tiek, kad dėstė Skirmantas Valiulis ir tai buvo dar viena priežastis, kodėl norėjau studijuoti žurnalistiką. Bet kas nelemta, tas nelemta...

Po pusvalandžio eisite laikyti testo. Ko tikitės ir ko nenorite jame pamatyti?

Indrė: Istorijos mokytojas Vaidas Pamparas yra pasakęs: „Mes tikimės, kad pats istorijos egzaminas bus sunkus ir kitiems jis bus katastrofa“.

Testui buvo skirta viena akademinė valanda, t. y. 45 minutės. Kalbintos merginos su testo užduotimis susitvarkė dar greičiau.

Testas. Koks jis?

Indrė: Buvo trisdešimt klausimų. Daugiausia apie Lietuvos ir užsienio politiką (red. past. – kūrybinio konkurso dienos tematika – vidaus ir užsienio politika žiniasklaidoje).

Austėja: Buvo tokie klausimai kaip „kas vadovavo Rainių žudynėms?“, „kur buvo išleistas pirmas laikraštis?“. Testo klausimus galima skirstyti į gana sudėtingus, painius ir į visiškai lengvus. Viduriuko nebuvo. Lengvi klausimai kompensavo sunkiuosius. Mane nustebino, kad buvo vienas atviras klausimas.

Indrė: Atviras klausimas apie savaitraštį, kuriame aprašoma politika....

Austėja: Kuriame spausdinami politikos apžvalgininkų straipsniai, o jo šūkis „Žvelk giliau“.

Tad kaip jaučiatės po testo?

Indrė: Labai sunku vertinti.

Austėja: Jeigu testą išlaikysime, būsime laimingos. Kadangi kol kas jaučiuosi nežinioje, bet kuriuo atveju būsiu nustebinta.

Po kelių dešimčių minučių merginos džiaugėsi – testą išlaikė ir buvo pakviestos rašyti rašinį.