Panašu, kad „Linkomanijos“ bylos atgarsiai greitai nenutils, o  į plačiąsias erdves iškelta intelektinės nuosavybės vagysčių tema, ilgą laiką buvusi vieša paslaptimi, bus narpliojama įvairiais aspektais. O aspektų ir dairytis toli nereikia: visuomenės informavimo priemonės, aprašiusios „Linkomanijos“ bylos eigą, reklamą užsisakinėjo (ir užsisakinėja) pas „Linkomanijos“ kolegas – torrent.lt. Tai kas kieno pusėje?

Kol interneto bendruomenė, pasidalijusi į dvi (o gal ir daugiau) stovyklas, ginčijosi, kaip spręsti „Linkomanijos“ bylą, keisčiausia buvo stebėti naujienų portalų (diena.lt ir kt.) reklamą viename didžiausių Lietuvos interneto piratų „uoste“ – torrent.lt. Visas internautų mintis dėl neteisėto programinės įrangos atsisiuntimo – paleisti, nubausti, pamokyti -  galima pateisinti ir rasti joms argumentų, tačiau, kokia musė įkando žiniasklaidos priemonėms, kad prireikė reklamos „piratų uoste“ – sunku suvokti.

Torrent.lt – centrinė stotis (angl. tracker), kuri stebi ir koordinuoja visų BitTorrent tinklo vartotojų veiksmus. Techniškai centrinė stotis neturi ryšio su tarp vartotojų siunčiama informacija ir tvarko tik jų tarpusavio susijungimus, todėl naudotis centrine stotimi gali dideli vartotojų kiekiai, tačiau centrinei stočiai būtini galingi techniniai resursai ir interneto ryšys. Vadinasi, už tai moka centrinės stoties, šiuo atveju torrent.lt administracija, kuri gauna pajamų iš reklamos užsakovų – žiniasklaidos priemonių ir kt.

Žinoma, torrent.lt atsiriboja nuo bet kokios atsakomybės, kadangi jie patys neplatina piratinio ir kitokio skaitmeninio turinio – jie sudaro tik terpę, skatinančią intelektinės nuosavybės vagystes. Nors specialistai gali teigti, kad būtent per šią centrinę stotį jie pasiekia legalų skaitmeninį turinį, torrent.lt prisiregistravusiųjų skaičiai ir fanklubo narių statistika byloja, kad tai anaiptol nėra legalaus turinio ieškančių asmenų srautai.

Elementari logika: reklama turi atlygintinumo savybę, vadinasi, torrent.lt šios savybės dėka turi įplaukų. O ar tų įplaukų negalima traktuoti kaip paramos torrent.lt? Jei galima, tuomet ar parama nusikalstamos veikos skatintojams nėra nusikaltimas? Jei taip, ar išnagrinėjus „Linkomanijos“ bylą pradėta ši? Jei ne, kur teisininkai? Negi vaikų gaudymas dėl neteisėto skaitmeninio turinio siuntimosi yra veiksmingesnis už sistemą išlaikančiųjų baudimą?

Ir tai tik viena medalio pusė. Bet kur kas įdomesni vingiai tokią reklamą perkančių visuomenės informavimo priemonių specialistų galvose. Kaip žiniasklaidos atstovų tekstai (ir žiniasklaidos priemonės) gali būti reklamuojami ten ir mokama tiems, kas gali būti traktuojama kaip terpė neteisėtai veikai? Ar tai nepanašu į ginklų siuntą policijos ieškomai nusikalstamai grupuotei?

Tokiu atveju kalbos apie Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą ar Visuomenės informavimo įstatymą atrodo kaip kunigo pamokslai iš sakyklos bare sėdinčiam raudonnosiui. Kokios dar rimtesnės žiniasklaidos problemos gali būti analizuojamos, jei ši, nors matoma daugeliui, tačiau klausimų, rodos, nekelianti niekam.

Vis nedingsta pomėgis pasižiūrėti į Vakarus ir iš jų ko nors pasimokyti. Tai gal „The Economist“ ar „CNN“ taip „suka“ reklamą? Jei tie ne, nejau tai gudragalvių lietuvaičių „stebuklas“?

Žurnalistas, VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas ir naujųjų technologijų entuziastas Džiugas Paršonis turi kitonišką poziciją intelektinės nuosavybės klausimais:

Jūs skatinate "sveiką įžūlumą", raginate "rodyti iniciatyvą ir nestenėti dėl piratavimo". Ar nemanote, kad tai per aukštas pilotažas visuomenės daliai, kuri dar neįsisąmonino, jog intelektinė nuosavybė - irgi turtas?

Konfliktas šioje vietoje atsiranda tik tuomet, kai žmonės interneto erdvėje negali naudotis visa jiems reikalinga informacija, kultūros ir žinių paveldu. Kai kalbame apie vagystes, dažniausiai turime galvoje nesankcionuotą neparduodamų dalykų sklaidą. Todėl pirmiausiai reikėtų spręsti skaitmeninio turinio internete platinimo dalykus. Tai pirma. Antra, derėtų pripažinti, kad žmogus kuria ne tuščioje vietoje – visa informacija, kurią jis gauna, tampa žaliava jo mąstymo ir kūrybos procesui. Internetas atskleidė labai plačias galimybes gauti tą informaciją beveik neribotai. Ar yra prasmė ją varžyti? Nenustebčiau, kad didelė dalis „intelektinės nuosavybės“ sąvokų informacijos amžiuje nebetenka prasmės arba yra gerokai koreguotinos.

Kaip vertinate "Linkomanijos" bylos baigtį?

Bylos yra dvi: viena buvo iškelta vartotojui, kita pačiai „Linkomanijai“. Jei dėl vartotojo, tai mane šiek tiek nuvylė bylos gynybos taktika (dėl procedūrinių pažeidimų renkant medžiagą). Daug svarbiau būtų buvę pripažinti, kad programų siuntimas internete yra natūralus jų platinimo būdas ir kad už tai persekioti vartotojus negalima. Tai labai kenkia programinės įrangos verslui, kuris šiaip skatina programų siuntimą, dalinimąsi ir bandymą dar iki įsigijimo.

Turbūt Jums nėra naujiena, kad kai kurios visuomenės informavimo priemonės reklamą užsisako pas "Linkomanijos" kolegas torrent.lt. Koks Jūsų požiūris į tokią žiniasklaidos priemonių reklamą? Ar tai nėra parama piratavimui?

Nesu lankęsis torrent.lt, tai nežinau, kokia reklama ten dedama, tačiau kodėl jos ten neturėtų būti, jei svetainė yra populiari? Torrentai yra „transporto sistema“, tokia pati kaip šviesolaidis, tik programinė. Tai protokolas, leidžiantis paskirstyti siunčiamų failų duomenis arti vartotojo ir tokiu būdu padidinti perdavimo spartą. Torrentų sistema yra agnostiška turiniui – t.y. jai yra tas pats, koks srautas keliauja per jos tinklus. Dėl legalaus skaitmeninio turinio stokos internete yra milžiniška nesankcionuoto turinio paklausa, tad tai ir atsispindi torrentų svetainėse. Todėl reklamą jose užsakančios firmos tikriausiai nemano remiančios piratavimą – tik informacinę sistemą apie tai, kuo žmonės šiandien keičiasi internete.

***

Viskas priklauso nuo požiūrio. Jei žiniasklaidos atstovams patogiau centrinėje stotyje torrent.lt įžvelgti, kaip kad D. Paršonis teigia, informacinę sistemą, apie tai, kuo žmonės šiandien keičiasi internete, jie tai ir įžvelgs, nors turbūt retas pasakytų, kad būtent į aprašytą svetainę eina legalaus skaitmeninio turinio ieškoti.

Tačiau kaip suderinti didelį piratinio skaitmeninio turinio srautą perduodančio tinklo „vaizdą“ su patikimos žiniasklaidos faktu – sunku suvokti.