2012 m. vasario 06 d., Pirmadienis

Žurnalistikos link

Ar verta studijuoti žurnalistiką Lietuvoje?

2010 m. liepos 16 d., Penktadienis
Žurnalistikos vadovėlis

M. Nastaravičius: „Per žurnalistinio darbo praktiką esu sutikęs ne vieną puikų žurnalistą, kuris su žurnalistikos bakalauro studijomis nieko bendra nėra turėjęs."

Pavasarį ir vasarą ypatingai padidėja susidomėjimas siūlomomis studijų programomis. Retas šiuo klausimu turi išankstinį ir neginčijamą tikslą. Įprasta dvejoti ir svarstyti, kad studijų pasirinkimas būtų kuo vertingesnis.

O klausimai apie žurnalistikos studijas ir jų vertę neramina ir studijų programas besirenkančiuosius, ir žiniasklaida besidominčiuosius. Štai vos prieš kelias dienas tinklalapio skaitytoja uždavė esminį klausimą: ar verta studijuoti žurnalistiką Lietuvoje?

Šiuo klausimu – trys nuomonės.

Agnė Graikšaitė, studentė, Miunchene (Vokietijoje) studijuojanti Komunikacijos mokslus:

„Prieš metus į klausimą, ar verta studijuoti žurnalistiką Lietuvoje, būčiau atsakiusi - ne. Tačiau šiandien sakau, jog jos neverta studijuoti nei Lietuvoje, nei kokioje nors užsienio šalyje. Mat žurnalistika - ne mokslas, o amatas, kurį įvaldyti galima tik praktikuojantis. Būtent tą ir pabrėžė Miuncheno universiteto dėstytojas pačią pirmą paskaitą: „Jei norite būti žurnalistais, eikite į žurnalistikos mokyklą, čia tokiais netapsite.” Išgirdusi šią frazę, supratau, kad šį kartą pasirinkau teisingai. Kiekviena diena tą tik patvirtina.

Priešingai nei kad Žurnalistikos institute Vilniuje, Vokietijoje studijuojant Komunikacijos mokslus, neteks užsiimti jokia praktine žurnalistine veikla, mat universitetas ruošia būsimus akademikus, komunikacijos mokslininkus.

Žmonės, kurie nori būti žurnalistai, Vokietijoje renkasi iš daugybės įvairių variantų, kaip įgyvendinti šią svajonę. Vienas iš jų yra volontariatas, kurio metu jaunuoliai dvejus metus dirba redakcijoje ir taip įgauna žurnalistinį išsilavinimą.

O grįžtant prie pagrindinio klausimo, ar verta studijuoti žurnalistiką Lietuvoje, mano atsakymas butų – taip, verta, jei tu tikrai esi įsitikinęs, jog tavo pašaukimas yra žinių rinkimas, jų apdirbimas bei paviešinimas. Tačiau jei bent šiek tiek knibžda mintis, jog norėtum kažko labiau moksliško, vengčiau žurnalistikos studijų universitete.“

Mindaugas Nastaravičius, žurnalistas, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narys:

„Šio klausimo esu sulaukęs ne iš vieno abituriento. Ir visiems atsakau vienodai – verta, tačiau prieš priimant sprendimą reikia atsakyti sau į kelis esminius klausimus. 1) Kodėl noriu studijuoti žurnalistiką ir kas mane domina be jos? Mano supratimu, šalia žurnalistikos, kaip amato, jaunas žmogus privalo aktyviai domėtis bent viena sritimi – politika, sportu, ekonomika, kultūra ar kt.

Studijuodamas žurnalistiką žmogus išmoksta rinkti informaciją, įgyja praktinių darbo žinių, sužino informacijos valdymo mechanizmų, analizuoja įvairias komunikacijos sampratas. Tačiau šalia to žurnalistikos studentui patarčiau gilinti ir kitas žinias, mėgini suprasti, kokios srities žurnalistu jis norėtų dirbti, kas jam įdomiausia. Dabartinėje žiniasklaidos rinkoje matome daug universalių žurnalistų, kurie po žurnalistikos studijų niekur kitur nebestudijavo, tad neturi specializuotų teorinių ir praktinių žinių, o tai, mano galva, tik skurdina žurnalistiką. 2) Ar noriu studijuoti tik žurnalistiką?

Per žurnalistinio darbo praktiką esu sutikęs ne vieną puikų žurnalistą, kuris su žurnalistikos bakalauro studijomis nieko bendra nėra turėjęs. Žmogus, pavyzdžiui, baigia ekonomiką ir tik magistrantūroje studijuoja žurnalistiką. Lietuvoje arba užsienyje. Kuo jis pranašesnis prieš kitus žurnalistus, rašančius verslo temomis? Ekonominį išsilavinimą turintis žurnalistas dažnai parašo tiksliau, kokybiškiau už žurnalistą, ekonomikos temomis tiesiog besidomintį. Galėčiau sulaukti kritikos – esą ekonomiką baigęs žmogus gal ir žino, „ką rašyti“, tačiau nesupranta, „kaip rašyti“: neturi žurnalistinės praktikos, nesupranta žiniasklaidos darbo specifikos. Mano atsakymas paprastas – tam ir gali būti skirtos žurnalistikos magistrantūros studijos."

Jūratė Ablačinskaitė, tinklalapio „Žurnalistika kitaip“ įkūrėja:

„Įžvelgiu dvi šio klausimo dalis: ar verta studijuoti žurnalistiką apskritai?, ir ar verta studijuoti žurnalistiką Lietuvoje?

Tik dalis žurnalistinį darbą dirbančių ir savo srities specialistais vadinamų žurnalistų turi žurnalistinį išsilavinimą. Vertinti, kurie yra geresni, tik pagal diplomą – neracionalu, tad kyla diskusijų apie žurnalistikos studijų vertę.

Nereta nuostata, kad universalus žurnalistas tėra žaliava, o nišiniai žurnalistai, besispecializuojantys tam tikroje srityje – aukso vertės. To užginčyti negalima. Politikos aktualijų žurnalistas vargiai pajėgs kokybiškai rašyti dar ir apie techniką ar mediciną.

Tuomet atsiremiama į klausimą, ko tikimasi iš žurnalistikos studijų programos? Būsimasis žurnalistas universitete nestudijuoja nei medicinos, nei biologijos, jis ugdo bendrą suvokimą apie žiniasklaidos procesus ir, svarbiausia, ieško savo kaip informacijos rinkėjo, apdorotojo ir pateikėjo srities, tačiau kad žurnalistikos studijos vis tiek yra vertinamos kaip puikus tramplinas tolimesnei karjerai, rodo aukšta šios studijų programos vieta tarp populiariausiųjų.

Studijos Lietuvoje ar studijos užsienyje? Kiekvienam pagal tikslus, siekius ir asmenybę. Agnės Graikšaitės studijų pavyzdys rodo, kad kiekviena žurnalistikos mokykla turi savo tradicijas ir koncepciją, tad vertinti studijas tik pagal kriterijus Lietuva – užsienis, vargiai įmanoma."




Griežtai draudžiama informaciją kopijuoti, dauginti, platinti, republikuoti, panaudoti interneto svetainėse arba kitose informavimo priemonėse be raštiško VšĮ „Žurnalistika kitaip“ sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.zurnalistika-kitaip.lt kaip šaltinį su aktyvia nuoroda. Visas leidinio turinys yra apsaugotas anti-plagijavimo sistema COPYSCAPE.
Žurnalistika kitaip
Komentarų skaičius: 22

Lina|2010-07-16 09:40

Tas pats taikoma bet kokioms studijoms, prie ko ta žurnalistika. Studijos užsienyje vertingos dėl pasaulio pažinimo. Svarbu kokiam universitete. Kai kurie iš jų prastos kokybės, už tai būtina išsiaiškinti kur važiuoji mokytis.
Man atrodo Agnė važiavo aklai. Pirmą paskaitą sužinoti studijų kryptį žiaurus variantas.

51.8|2010-07-16 10:57

Praktikai Jūratė ir Mindaugas Nastaravičius dūmoja panašiai. Norma. Chi
Jonux, ar gali būti biochemikas mokslininkas ir biochemikas praktikas? Štai kur klausimas!

Paulius|2010-07-16 14:15

Reikia mokytis bet kokios specialybes, nes darbo rinkoje visvien tragiska situacija, darbu nera. Po atsigavimo bet kurios specialybes zinios pravers, kadangi atsiras specialistu paklausa.

Uzsienis paruostus zmones issiurbia. Jie mokosi svetima kalba. Tai pirma priezastis. Kitas dalykas, kad jie mokosi konkreciai valstybei pritaikytu mokslu. Beveik garantuoju ta Vokietijoje studijuojanti mergaite mazai ka pritaikytu Lietuvoj. Trecias dalykas, mano ziniom ne vienas uzsienio universitetas praktikantus ikisa patys. Yra dvisaliu sutarciu su kompanijom. Tie praktikantai gauna pinigus geresnius uz Lietuvoj dirbancius savo tevus.

51.8|2010-07-16 14:40

Bingo! Turiu atsakymą į šitą klausimą. Chi
Aišku, kad verta studijuoti žurnalistiką Lietuvoje, nes kas daugiau jei ne studijas baigę žurnalistai ir foto žurnalistai galės paruošti tokias puikias publikacijas!
http://www.lrytas.lt/-12791091421278713864-vasaros-mada-vilniuje-trumpi-sijonai-ir-daug-spalv%C5%B3-nuotraukos.htm
Grožėkis tauta savo žurnalistais ir lavink juos toliau universitete! :D :D :D
Chi

sigitas|2010-07-16 15:38

Jurate, gal klystu (pardon), bet man kažkodėl atrodo, kad didžioji mūsų jaunų žurnalistų dalis nekandę nei žurnalistinių, nei specializuotų mokslų. Todėl tokius žmogiukus labai lengvai valdo visokie ryži bei ūsuoti dėdės leidėjai. Priešingu atveju lietuviškos žiniasklaidos kokybė nebūtų kakadu lygio.

z-analitikas|2010-07-16 15:42

Na, kalbėsiu aš apie žurnalistikas, o aplamai apie studijas ir darbdavius. Nuolatinė dilema, kas geriau, praktikas ar teoretikas. Visi Lietuvoje kaip išprotėję dėl studijų. Bakalauras, magistras, daktaras. Universitetinis išsilavinimas ir lieka tik krūva teorinių žinių, bet deja, mūsų subtilūs buržuazinių kapitalistų proteliai šito visiškai nesuvokia rašydami darbo pasiūlymus. Matyt tingi pajudinti savo pilkąją masę. Surašo absurdiškus reikalavimus. Juokingiausia būna skaityti tokius darbo pasiūlymus. Reikalavimai: magistras, ne mažiau 5 metų patirtis, anglų, rusų ir pageidautina vokiečių. Na ir dar krūva subtilybių. O gale prierašas -tiks ir studentas. Juokinga iki ašarų. Šito viso pasekoje jaunimas ir lekia į magistrantūras ir doktorantūras nieko nemokėdami daryti praktikoje, nes reikia, kad būtų parašyta MAGISTRAS. Atsiprašysiu, tai buvo prieš 3 metus, dabar jau magistrai nepopuliarūs, visi nori į doktorantūras. Keisti darbdaviai, kurie nesupranta, kad yra gerų specialistų ir gerų žmonių nebaigusių net aukštojo, taip vadinami savamoksliai. Mano manymu, žmogus, kuris ištroškęs dirbti savo mėgstamą darbą, ar tai būtų žurnalistika, ar tai būtų politologija, ar šiaip koks automechanikas,savamokslis yra visada geriau negu tas, kuris nežino kur istojo ir studijavo tam, kad gauti popieriuką.

*Tata|2010-07-16 16:08

Mielas "Z-analitike",

Žurnalistika man tamsus miškas, tiesa ankstyvoje jaunystėje parašiau kritinį straipsnelį į rajoninį laikraštį apie gimtojo kolūkio negeroves, tai kolūkio pirmininkas su partorgu už mano kritiką pusę metų tėvus gąsdino kelione pas "baltas meškas". Ir nebūčiau komentavęs to , apie ką neturiu žalio supratimo, bet man "užkliuvo" Tamstos mokslo menkinimas ir savamokslių praktikų garbinimas. Tikriausiai pamenate, gerbiamasis, anais gerais laikais (ne prie buržuazinių kapitalistų) populiarų rusišką posakį:"Bez bumažki ty bukaška, a s bumažkoi - čelovek". Tai kuo man dabar tikėti, negi Tamstos "liuciferiškais" (Getė; Faustas) išvedžiojimais ?

Jonux|2010-07-16 16:48

51.8 su biochemija labai praprasta: jei su issilavinimu bet be praktikos labeje: VPU biochemijos destytojas, jei su praktika, be issilavinimo - laboraantas. Jei su abiem - mokslininkas.

Z-analitikui: savamoksliai yra mitas... Ir jei jau zmogus toks protingas, jam baigti bent bakalaura turetu buti vaiku zaidimai. Beje nebutina studijuoti dieniam, galima ir neakivazdziai ir tuo paciu metu dirbti. Tiesiog kvaila protingam zmogui butu tuo "savamoksliu"...

Retorinis klausimas tiek analitikui tiek Tatai: jei mano issilavinimas ir pasiekimai nesvarbu, kodel remiantis mano issilavinimu bei publikacijomis man yra suteikta teise spresti, ar medicinos mokslu proifesoriaus is "University of Texas Health Science Center at San Antonio" straipsnis tinkamas publikavimui? Kodel nepaklausia Ingutes ar Traktoristes? Jos juk moterys, ir yra zymiai protingesnes... ;)

Jūratė A.|2010-07-16 17:35

Sigitai, deja, turiu su Jumis sutikti. Leidėjai valdo. Klausimas, ar jie valdo tik jaunus žurnalistus be specialaus išsilavinimo? O gal jie gali valdyti ir dalį žurnalistinį išsilavinimą turinčių?
Ir kažin kurie beviltiškesnėje situacijoje? Jauni ir be išsilavinimo tedirba darbą - kaip padavėjo, kaip konsultanto, kaip šlavėjo! Be papildomų galvos skausmų ir minčių (nors, gal yra išimčių).
Kai aniems dėdėms aklai paklūsta žurnalistinį išsilavinimą turintys - jau rimtesnė bėda.
Sigitai, bet juk pasaulinėje žiniasklaidoje vyksta panašūs procesai: žurnalistai paklūsta leidėjams, ieško sensacijų, kelia reitingus, kuria istorijas ir varžosi dėl pirmų puslapių... Daro viską, kad "sukurtų konkurencingą, paklausią ir kiek įmanoma finansiškai pagrįstą, trumpiau tariant, visapusiškai naudingą vertybę" (G. Sviderskytė).
"Kakadu lygis". Gal tai šiandien Lietuvoje naudingiausia "vertybė"?

z-analitikas|2010-07-16 22:18

mieli Cicėnų šeimos atstovai, nenorėjau sumenkinti mokslų ir tuo labiau netaikiau savo komentaro tamstai, Jonux. Tikriausiai šiek tiek suabsoliutinau skubiai betarškendamas per klaviatūrą.
Mano manymu, jeigu žmogus tikrai nori būti žiniasklaidos arba auto specialistu, jis juo taps ir be universitetinio išsilavinimo. Pagrindas yra noras, noras būti kžkuo, noras analizuoti įvykius, juos perteikti kitiems. Noras remontuoti automobilius, na ir t.t. Pats esu baigęs neakivaizdines studijas, nebuvo laiko studijuoti dieniniame, dirbti reikėjo, perestroika, nepriklausomybė, ne kokie laikai, sau leisti lepintis dieninioko studento gyvenimu negalėjau leisti. Tais laikais dieninės studijos buvo prabanga, kuriomis galėdavo mėgautis tik elito vaikučiai, kurių tėveliai išgrobstė visą valstybinį turtą, supuolė privatizavo kaip kokie vanagai. Panašiai ir šiais laikais, dieninės studijos prieinamos tik tai elitui, o eiliniam valstiečių sūnui arba dukrai tai yra prabanda, turi dirbti po dešimt valandų ir grįžęs visas nusikalęs sėdėti prie vadovėlių. Ne ką ir išmoksi. Atsiprašau, nuklydau nuo temos.
Jau nuo mokyklos buvau supratęs, kad mokykla tavęs nemoko tu pats save mokai. Tas pats universitete studijuodamas neakivaizdžiai, aš pats mokiaus, o ne universitetas mane mokė. Kaip žinia, išmokau, reikia turėti tikslą ir noro. Deja, tenka pripažinti, kad šiais laikais jaunimas niekuo nebesidomi. Stodami į universitetus patys nebūna apsisprendę kur ir ką nori veikti gyvenime. Kam stoti į biochemiją ar žurnalistiką, jeigu vistiek tau tai neįdomu ir būsi statybininkas arba pardavėjas Akropolije. Šiuo metu tai dažnas atvejis, jaunimas stoja tik tam, kad įstoti, nesvarbu, kad jam tai neįdomu, svarbu aukštasis. Nes darbdaviai smerkiančiai žiūri į tą, kad neturi aukštojo. Nesvarbu, kad dirbi sesute, bet turi turėti daktaro laipsnį. Žiūrim į kitas Europos šalis, kur žmonės yra šiek tiek supratingesni ir skiria mokslinį išsilavinimą nuo profesinio. Lietuvoje pasakyk, kad baigei profesines studijas, iš tavęs išsityčios kaip iš aborigeno čibuvio, atvažiavusio paturistauti į Pumpėnų kaimą. Tuo tarpu Danijoje ir Vokietijoje (akcentuoju šias dvi šalis, nes dažnai tenka tenai praleisti nemažai laiko) profesinės studijos yra suprantamas dalykas, niekas tau nei žodžio nepasakys. Joks darbdavys nežiurės į tave kreivai, kad baigei profkę, o ne magistro studijas. Štai jums ir skirtumai tarp lietuviško ir europietiško mentaliteto.

*Tata|2010-07-17 06:46

Mielas "Z-analitike",

mano pagarba Jūsų siekiui, kad ir sunkiai, bet prasiskinti gyvenime kelią iki padoraus lygio. Tik man vis užkliūva Jūsų neapykanta tam, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje. Kad ir toks Jūsų teiginys, kad dabar aukštosiose mokyklose gali mokytis tik Jūsų taip nemylimo elito atstovai, kurie kaip vanagai išgrobstė visą valstybinį turtą, jį privatizavo. Šiuo metu aukštosiose mokyklose Lietuvoje mokosi apie 200 000 studentų. Negi tiek daug elitinių vanagų mūsų šalyje?

Gerbiamasis, vaivorykštė iš "dangaus" niekur nedingo. Ir dabar yra ne vien tik juoda spalva, bet visa spalvų gama. Tik reikia į gyvenimą žvelgti optimistiškiau, dėl asmeninių nesėkmių, jeigu tokių yra (jau esame girdėję "aš nekaltas, aplinka kalta") nekaltinti "viso svieto". Sėkmės Jums kuo didžiausios, esant progai ir galimybėms net į elito luomą prasimušti nuoširdžiausiai Jums linkiu.
Pagarbiai; vyriausias Cicėnų šeimos atstovas ( ne iš elito klano - eilinis runkelis).

sigitas|2010-07-17 11:22

Kakadu lygis+ Švyturio alus - geriausia ką turime. ;-) Jurate, manau , kad nesvarbu su ar be išsilavinimo , jei žmogutis žurnalistas , turintis šeimą , pasiėmė kreditą ir nusipirko butą , tai dėdė leidėjas iš jo gali mazgus rišti. Ką sėkmingai ir daro. Pakanka pažiūrėti redakcijų sąrašus ( pvz Respublika, Vakarų Ex, DELFI ... sarašas testinis ) - berniukai ir mergaitės iki 30 . Todėl man keistas politkų vartojamas posakis - politika, verslas susiliejo su žiniasklaida. Bent jau LT žiniasklaida kaip tik ir yra labiauisiai užrūgusi politikos ir verslo bala. Bet žinant , kad tauta turi tokią žiniasklaidą kokios yra nusipelniusi , niekas nestebina.

sigitas|2010-07-17 11:29

čia papildau savo žemiau kabantį komentarą
http://www.gzi.lt/news.php?strid=4154&id=8700
Taiklu, ką čia ir bepasakysi...

Jūratė A.|2010-07-17 22:57

Sigitai, į ironiją, kad turime tai, ko esame verti, žiūriu atsargiai. Atskirais atvejais gal tai ir tiesa, tačiau toks abibendrinimas vertinant žiniasklaidą stabdo bet kokį jos progresą.
Pirmas klausimas: ar Lietuvoje užtektinai žurnalistų, gebančių atlikti savo tiesioginį darbą, t.y.ne parduoti žinią, tačiau ją parengti pardavimui (net jei tai ir sunkiai atsiejama)?
Esu įsitikinusi, kad tai profesionaliai daryti gebančių žurnalistų surastume ir tarp "vaikų" iki 30 metų, ir tarp "suaugsiųjų".
Antras klausimas: o kaip reikalai su leidėjais? Kokie jų prioritetai - kokybiška žiniasklaida ar pelnas ir galia?
Nenoriu tvirtinti, kad žiniasklaidos principai absoliučiai paminami, tačiau, kad jie nėra pirmoje vietoje, tiesa.
Todėl leidėjų susitikimai su žurnalistais - "vaikais" ir "suaugusiaisiais" - neabejotinai baigiasi pirmųjų, leidėjų, pergale (neteko girdėti, kad žurnalistas taip paprotina leidėją, jog šis sumano keisti savo strategiją ir planus).
Teiginys "žurnalistais dirba vaikai" kaip priekaištas dėl nekokybiškos žiniasklaidos skamba keistai. Galiu patikinti, kad tokių "vaikų" esama ne tik šioje srityje: jie dirba švietimo įstaigose, sveikatos apsaugos srityje, jie verslauja ir neretai tai daro pakankamai gerai. Tiesa, kai kuriems nepavyksta. Ar dėl nesėkmių bei blogų pavyzdžių "vaikus" reikia laikyti nuošaliau gyvenimo?
Giedrės Kazlauskaitės straipsnyje "Žurnalistais dirba vaikai" "taikliausia" frazė "<...>klausimą formuluoja vaikiškų bruožų jaunuolis." :) Šita vieta ir man patiko.

tomas|2010-07-22 20:30

Lietuvoje studijuoti žurnalistiką verta nebent dėl kitū VU disciplinų: kalbų, literatūrų. Pačios žurnalistikos studijos Lt vertos 0.

konsultantas|2010-09-30 07:22

„We’ve identified three nested problems. The first problem is a networking- and skills training gap. There is no point along the path of getting your PhD — in your early ascent as a working scientist — where anyone explains to you how the modern systems of communication work. No one explicitly tells you about the leadership challenges that will be placed upon you as your career unfolds. The second challenge, surrounding the first, is that there is a common anti-popularizer bias in many academic departments. There is a belief that if you are not at the bench doing science, you are not a “working scientist.” If you raise your head up, you might inflame departmental politics; it might cost you advancement in the field, and even your tenure. The third challenge is that even if you are to overcome the first two hurdles, there is no place where you can learn strategies of public leadership and public engagement. So, how do you deal with that? How do you deal with complex political issues in the public square?“
http://pipedija.tumblr.com/post/1202693139/weve-identified-three-nested-problems-the-first

Fredis*|2010-10-22 17:13

Kitame tinklaraštyje toks mdxacuk rašė:
"Pats Račas kažkada yra pasisakęs, kad žurnalizmas nėra profesija. Jei nori būt žurnalistais, tai žmonės turėtų pradžioj mokytis rimtų dalykų, o paskui tik kokiuose nors kursuose pasimokyti be klaidų rašyti. Žurnalistikos institutą galima būtų ir panaikinti. Tai jau kažin ar būtų Povilui pataręs gaišti laiką bereikalingiems mokslams".

Jūratė A.|2010-10-22 18:27

Kas yra "mdxacuk": ekspertas (į kurio žodžius verta įsiklausyti) ar tik šiaip "toks" svaičiojantis savo prielaidas bei ieškantis patiklių ir už pirmos pasitaikiusios, gražiai suformuluotos minties griebiančių personų?;)

Fredis*|2010-10-22 18:40

"mdxacuk" yra ekspertas su patirtimi, į kurio žodžius verta įsiklausyti.
- Bėkite, bėkite, vaikeliai, nuo žurnalistikos, kol dar nevėlu.
Potekstė, mintis - maždaug tokia.

Jūratė A.|2010-10-22 21:05

Kol darbais neįrodys savo skambių teorijų, "mdxacuk" ir "ekspertas" tebus raidžių kratinys. ;)

Mergicka|2011-09-28 17:46

"ekonomiką baigęs žmogus gal ir žino, „ką rašyti“, tačiau nesupranta, „kaip rašyti“: neturi žurnalistinės praktikos, nesupranta žiniasklaidos darbo specifikos. Mano atsakymas paprastas – tam ir gali būti skirtos žurnalistikos magistrantūros studijos." Auksiniai žodžiai, kuriems 100proc. pritariu, DEJA. Studijuoju žurnalistikos magistrantūrą ir šito KOL KAS nematau galimybių išmokt. Turiu vieną specialybę, intelekto pakankamai, asmenybės įdomumo pakankamai, DEJA, nemoku elementariai dirbti zurnalistinio darbo - parasyti elementarios zinutes, pranesimo. Situ ziniu kaip tik man ir truksta, del ko istojau i zurnalistikos magistra. Deja, kol kas atrodo, kad sios studijos bus tik dar vienas budas lavintis man kaaip asmenybei, o sitai lavinti galima be galo be krasto... Jeigu baigusi sias studijas, busiu aukso vertes kaip zurnaliste profesionale, puikiai ismananti konkrecia sriti (o bakalauro studiju metu mane paruose puikiai) ir MOKANTI RASYTI, kaip Cekuolis sake, suvalgysiu savo kaklaraisti... Deja, kuo toliau, tuo labiau mane apima pesimizmas, kad to nebus. Esi puiki kaip asmenybe, esi intelektuali, kurybiska ir t.t., bet nemoki parasyti elementarios zinutes, pranesimo, formuluoti sakinius, vartoti TINKAMUS zodzius (susidare toks ispudis), pavartoti ne tokį, o būtent kitokį žodį. Dėstytojai nekomunikuoja - jie pasako, kad parasei blogai. kas blogai - mastyk pats. Cia nieka snieko neaiskina - mazdaug susiprotek, o kad ta padarytum, nereikia zurnalistikos magistro. Dirbau zurnalistini darba, vadove buvo labai nepatenkinta del kokio ne taip pavartoto zodzio ar per ilgo sakinio - institute tokiu elemntariu pradmenu kol kas, nepanasu, kad kas siektu suteikti. Zlungu moraliskai, vis labiau atrodo, kad esi nieko nemokantis nulis, vis labiau atrodo, kad zurnalistikos magistras cia bus tusciai sugaistas laikas. neisivaizduoju, kaip galima kazko ismokti, jei viskas remiasi vienu principu _ "susiprotek", visi tik kritikuoja, jokio palaikymo. esu dirbusi regionineje spaudoje, patikau, aisku, redaktoriai nebuvo tokie reiklus. Cia vis labiau jautiesi nieko negebantis nulis, kuris nori mokytis, deja, jo norai niekam neidomus. Be to, pagal savo studiju ir darbo pranesimu srityje logika suprantu, kad gera zurnalistika yra PAGAL FORMULE, EILES TVARKA ISDELIOTI ZODZIAI. Atleiskit, jei ne taip interpretuotju, betgi viskas remiasi principu - "susiprotek". Be to, as nezinau, gal esu islepinta bakalauro studiju - bet viena destytoja nuolat sakydavo,kai kritikuodavom kolegu darbus, pirmiausia pastebek kazka gero, nera teksto, kuris butu tik blogas, jame visada yra stiprioji autoriaus puse, kritikuoti lengviau nei ikvepti. Man nereikia glostymo, tiesiog kai kazkas pastebi tavo stipriasias silpnasias puses ir jas pakomentuoja, bent jau imi save pazinti kaip tam tikros profesijos atstova ir TOBULETI. Formuliu sprest nemoku.

Fredis*|2011-09-29 10:41

Žmogaus viduje turi kažkas degti, jis turi turėti ir norėti žmonėms pranešti ŽINIĄ. Kaip tai padaryti - technikos dalykas, ilgainiui išmokstama.
Labai svarbu turėti vertybių skalę, per ją reikėtų žiūrėti į visus įvykius ir reiškinius. Žinių parinkimas ir paruošimas pardavimui remiasi į vertybinę skalę. Viskas gyvenime yra susiję, vystosi ir vykista pagal tam tikrus dėsnius, tuos dėsningumus reikia išmokti suprasti ar bent pradžiai pajausti. Maždaug kaip kad kiekvieną rytą teka saulė. Tačiau kiekvieną rytą ji būna vis kitokia.
Vat įdomu, ar Mergicka vakar žiūrėjo "Spaudos klubą". Laidoje dalyvavo profai. Kalbėjo apie tai kas bus kai sugrius šis dabartinis pasaulis (ekonominis). Su ekonomika susiję beveik viskas. Erdvė apmąstymams buvo begalinė..............
Palikti komentarą
  1. * - žvaigždute pažymėtus formos laukus užpildyti būtina!



A. Macijausko premija
Nmedia 2010

Naujausios temos

Populiariausios temos

Karštos diskusijos

Nauji komentarai

© 2009 - 2012 VšĮ „Žurnalistika kitaip“. Visos teisės saugomos. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką VšĮ „Žurnalistika kitaip“ sutikimą.