Pavasarį ir vasarą ypatingai padidėja susidomėjimas siūlomomis studijų programomis. Retas šiuo klausimu turi išankstinį ir neginčijamą tikslą. Įprasta dvejoti ir svarstyti, kad studijų pasirinkimas būtų kuo vertingesnis.
O klausimai apie žurnalistikos studijas ir jų vertę neramina ir studijų programas besirenkančiuosius, ir žiniasklaida besidominčiuosius. Štai vos prieš kelias dienas tinklalapio skaitytoja uždavė esminį klausimą: ar verta studijuoti žurnalistiką Lietuvoje?
Šiuo klausimu – trys nuomonės.
Agnė Graikšaitė, studentė, Miunchene (Vokietijoje) studijuojanti Komunikacijos mokslus:
„Prieš metus į klausimą, ar verta studijuoti žurnalistiką Lietuvoje, būčiau atsakiusi - ne. Tačiau šiandien sakau, jog jos neverta studijuoti nei Lietuvoje, nei kokioje nors užsienio šalyje. Mat žurnalistika - ne mokslas, o amatas, kurį įvaldyti galima tik praktikuojantis. Būtent tą ir pabrėžė Miuncheno universiteto dėstytojas pačią pirmą paskaitą: „Jei norite būti žurnalistais, eikite į žurnalistikos mokyklą, čia tokiais netapsite.” Išgirdusi šią frazę, supratau, kad šį kartą pasirinkau teisingai. Kiekviena diena tą tik patvirtina.
Priešingai nei kad Žurnalistikos institute Vilniuje, Vokietijoje studijuojant Komunikacijos mokslus, neteks užsiimti jokia praktine žurnalistine veikla, mat universitetas ruošia būsimus akademikus, komunikacijos mokslininkus.
Žmonės, kurie nori būti žurnalistai, Vokietijoje renkasi iš daugybės įvairių variantų, kaip įgyvendinti šią svajonę. Vienas iš jų yra volontariatas, kurio metu jaunuoliai dvejus metus dirba redakcijoje ir taip įgauna žurnalistinį išsilavinimą.
O grįžtant prie pagrindinio klausimo, ar verta studijuoti žurnalistiką Lietuvoje, mano atsakymas butų – taip, verta, jei tu tikrai esi įsitikinęs, jog tavo pašaukimas yra žinių rinkimas, jų apdirbimas bei paviešinimas. Tačiau jei bent šiek tiek knibžda mintis, jog norėtum kažko labiau moksliško, vengčiau žurnalistikos studijų universitete.“
Mindaugas Nastaravičius, žurnalistas, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narys:
„Šio klausimo esu sulaukęs ne iš vieno abituriento. Ir visiems atsakau vienodai – verta, tačiau prieš priimant sprendimą reikia atsakyti sau į kelis esminius klausimus. 1) Kodėl noriu studijuoti žurnalistiką ir kas mane domina be jos? Mano supratimu, šalia žurnalistikos, kaip amato, jaunas žmogus privalo aktyviai domėtis bent viena sritimi – politika, sportu, ekonomika, kultūra ar kt.
Studijuodamas žurnalistiką žmogus išmoksta rinkti informaciją, įgyja praktinių darbo žinių, sužino informacijos valdymo mechanizmų, analizuoja įvairias komunikacijos sampratas. Tačiau šalia to žurnalistikos studentui patarčiau gilinti ir kitas žinias, mėgini suprasti, kokios srities žurnalistu jis norėtų dirbti, kas jam įdomiausia. Dabartinėje žiniasklaidos rinkoje matome daug universalių žurnalistų, kurie po žurnalistikos studijų niekur kitur nebestudijavo, tad neturi specializuotų teorinių ir praktinių žinių, o tai, mano galva, tik skurdina žurnalistiką. 2) Ar noriu studijuoti tik žurnalistiką?
Per žurnalistinio darbo praktiką esu sutikęs ne vieną puikų žurnalistą, kuris su žurnalistikos bakalauro studijomis nieko bendra nėra turėjęs. Žmogus, pavyzdžiui, baigia ekonomiką ir tik magistrantūroje studijuoja žurnalistiką. Lietuvoje arba užsienyje. Kuo jis pranašesnis prieš kitus žurnalistus, rašančius verslo temomis? Ekonominį išsilavinimą turintis žurnalistas dažnai parašo tiksliau, kokybiškiau už žurnalistą, ekonomikos temomis tiesiog besidomintį. Galėčiau sulaukti kritikos – esą ekonomiką baigęs žmogus gal ir žino, „ką rašyti“, tačiau nesupranta, „kaip rašyti“: neturi žurnalistinės praktikos, nesupranta žiniasklaidos darbo specifikos. Mano atsakymas paprastas – tam ir gali būti skirtos žurnalistikos magistrantūros studijos."
Jūratė Ablačinskaitė, tinklalapio „Žurnalistika kitaip“ įkūrėja:
„Įžvelgiu dvi šio klausimo dalis: ar verta studijuoti žurnalistiką apskritai?, ir ar verta studijuoti žurnalistiką Lietuvoje?
Tik dalis žurnalistinį darbą dirbančių ir savo srities specialistais vadinamų žurnalistų turi žurnalistinį išsilavinimą. Vertinti, kurie yra geresni, tik pagal diplomą – neracionalu, tad kyla diskusijų apie žurnalistikos studijų vertę.
Nereta nuostata, kad universalus žurnalistas tėra žaliava, o nišiniai žurnalistai, besispecializuojantys tam tikroje srityje – aukso vertės. To užginčyti negalima. Politikos aktualijų žurnalistas vargiai pajėgs kokybiškai rašyti dar ir apie techniką ar mediciną.
Tuomet atsiremiama į klausimą, ko tikimasi iš žurnalistikos studijų programos? Būsimasis žurnalistas universitete nestudijuoja nei medicinos, nei biologijos, jis ugdo bendrą suvokimą apie žiniasklaidos procesus ir, svarbiausia, ieško savo kaip informacijos rinkėjo, apdorotojo ir pateikėjo srities, tačiau kad žurnalistikos studijos vis tiek yra vertinamos kaip puikus tramplinas tolimesnei karjerai, rodo aukšta šios studijų programos vieta tarp populiariausiųjų.
Studijos Lietuvoje ar studijos užsienyje? Kiekvienam pagal tikslus, siekius ir asmenybę. Agnės Graikšaitės studijų pavyzdys rodo, kad kiekviena žurnalistikos mokykla turi savo tradicijas ir koncepciją, tad vertinti studijas tik pagal kriterijus Lietuva – užsienis, vargiai įmanoma."










Lina|2010-07-16 09:40
Man atrodo Agnė važiavo aklai. Pirmą paskaitą sužinoti studijų kryptį žiaurus variantas.
Nuoroda
51.8|2010-07-16 10:57
Jonux, ar gali būti biochemikas mokslininkas ir biochemikas praktikas? Štai kur klausimas!
Nuoroda
Paulius|2010-07-16 14:15
Uzsienis paruostus zmones issiurbia. Jie mokosi svetima kalba. Tai pirma priezastis. Kitas dalykas, kad jie mokosi konkreciai valstybei pritaikytu mokslu. Beveik garantuoju ta Vokietijoje studijuojanti mergaite mazai ka pritaikytu Lietuvoj. Trecias dalykas, mano ziniom ne vienas uzsienio universitetas praktikantus ikisa patys. Yra dvisaliu sutarciu su kompanijom. Tie praktikantai gauna pinigus geresnius uz Lietuvoj dirbancius savo tevus.
Nuoroda
51.8|2010-07-16 14:40
Aišku, kad verta studijuoti žurnalistiką Lietuvoje, nes kas daugiau jei ne studijas baigę žurnalistai ir foto žurnalistai galės paruošti tokias puikias publikacijas!
http://www.lrytas.lt/-12791091421278713864-vasaros-mada-vilniuje-trumpi-sijonai-ir-daug-spalv%C5%B3-nuotraukos.htm
Grožėkis tauta savo žurnalistais ir lavink juos toliau universitete! :D :D :D
Chi
Nuoroda
sigitas|2010-07-16 15:38
Nuoroda
z-analitikas|2010-07-16 15:42
Nuoroda
*Tata|2010-07-16 16:08
Žurnalistika man tamsus miškas, tiesa ankstyvoje jaunystėje parašiau kritinį straipsnelį į rajoninį laikraštį apie gimtojo kolūkio negeroves, tai kolūkio pirmininkas su partorgu už mano kritiką pusę metų tėvus gąsdino kelione pas "baltas meškas". Ir nebūčiau komentavęs to , apie ką neturiu žalio supratimo, bet man "užkliuvo" Tamstos mokslo menkinimas ir savamokslių praktikų garbinimas. Tikriausiai pamenate, gerbiamasis, anais gerais laikais (ne prie buržuazinių kapitalistų) populiarų rusišką posakį:"Bez bumažki ty bukaška, a s bumažkoi - čelovek". Tai kuo man dabar tikėti, negi Tamstos "liuciferiškais" (Getė; Faustas) išvedžiojimais ?
Nuoroda
Jonux|2010-07-16 16:48
Z-analitikui: savamoksliai yra mitas... Ir jei jau zmogus toks protingas, jam baigti bent bakalaura turetu buti vaiku zaidimai. Beje nebutina studijuoti dieniam, galima ir neakivazdziai ir tuo paciu metu dirbti. Tiesiog kvaila protingam zmogui butu tuo "savamoksliu"...
Retorinis klausimas tiek analitikui tiek Tatai: jei mano issilavinimas ir pasiekimai nesvarbu, kodel remiantis mano issilavinimu bei publikacijomis man yra suteikta teise spresti, ar medicinos mokslu proifesoriaus is "University of Texas Health Science Center at San Antonio" straipsnis tinkamas publikavimui? Kodel nepaklausia Ingutes ar Traktoristes? Jos juk moterys, ir yra zymiai protingesnes... ;)
Nuoroda
Jūratė A.|2010-07-16 17:35
Ir kažin kurie beviltiškesnėje situacijoje? Jauni ir be išsilavinimo tedirba darbą - kaip padavėjo, kaip konsultanto, kaip šlavėjo! Be papildomų galvos skausmų ir minčių (nors, gal yra išimčių).
Kai aniems dėdėms aklai paklūsta žurnalistinį išsilavinimą turintys - jau rimtesnė bėda.
Sigitai, bet juk pasaulinėje žiniasklaidoje vyksta panašūs procesai: žurnalistai paklūsta leidėjams, ieško sensacijų, kelia reitingus, kuria istorijas ir varžosi dėl pirmų puslapių... Daro viską, kad "sukurtų konkurencingą, paklausią ir kiek įmanoma finansiškai pagrįstą, trumpiau tariant, visapusiškai naudingą vertybę" (G. Sviderskytė).
"Kakadu lygis". Gal tai šiandien Lietuvoje naudingiausia "vertybė"?
Nuoroda
z-analitikas|2010-07-16 22:18
Mano manymu, jeigu žmogus tikrai nori būti žiniasklaidos arba auto specialistu, jis juo taps ir be universitetinio išsilavinimo. Pagrindas yra noras, noras būti kžkuo, noras analizuoti įvykius, juos perteikti kitiems. Noras remontuoti automobilius, na ir t.t. Pats esu baigęs neakivaizdines studijas, nebuvo laiko studijuoti dieniniame, dirbti reikėjo, perestroika, nepriklausomybė, ne kokie laikai, sau leisti lepintis dieninioko studento gyvenimu negalėjau leisti. Tais laikais dieninės studijos buvo prabanga, kuriomis galėdavo mėgautis tik elito vaikučiai, kurių tėveliai išgrobstė visą valstybinį turtą, supuolė privatizavo kaip kokie vanagai. Panašiai ir šiais laikais, dieninės studijos prieinamos tik tai elitui, o eiliniam valstiečių sūnui arba dukrai tai yra prabanda, turi dirbti po dešimt valandų ir grįžęs visas nusikalęs sėdėti prie vadovėlių. Ne ką ir išmoksi. Atsiprašau, nuklydau nuo temos.
Jau nuo mokyklos buvau supratęs, kad mokykla tavęs nemoko tu pats save mokai. Tas pats universitete studijuodamas neakivaizdžiai, aš pats mokiaus, o ne universitetas mane mokė. Kaip žinia, išmokau, reikia turėti tikslą ir noro. Deja, tenka pripažinti, kad šiais laikais jaunimas niekuo nebesidomi. Stodami į universitetus patys nebūna apsisprendę kur ir ką nori veikti gyvenime. Kam stoti į biochemiją ar žurnalistiką, jeigu vistiek tau tai neįdomu ir būsi statybininkas arba pardavėjas Akropolije. Šiuo metu tai dažnas atvejis, jaunimas stoja tik tam, kad įstoti, nesvarbu, kad jam tai neįdomu, svarbu aukštasis. Nes darbdaviai smerkiančiai žiūri į tą, kad neturi aukštojo. Nesvarbu, kad dirbi sesute, bet turi turėti daktaro laipsnį. Žiūrim į kitas Europos šalis, kur žmonės yra šiek tiek supratingesni ir skiria mokslinį išsilavinimą nuo profesinio. Lietuvoje pasakyk, kad baigei profesines studijas, iš tavęs išsityčios kaip iš aborigeno čibuvio, atvažiavusio paturistauti į Pumpėnų kaimą. Tuo tarpu Danijoje ir Vokietijoje (akcentuoju šias dvi šalis, nes dažnai tenka tenai praleisti nemažai laiko) profesinės studijos yra suprantamas dalykas, niekas tau nei žodžio nepasakys. Joks darbdavys nežiurės į tave kreivai, kad baigei profkę, o ne magistro studijas. Štai jums ir skirtumai tarp lietuviško ir europietiško mentaliteto.
Nuoroda
*Tata|2010-07-17 06:46
mano pagarba Jūsų siekiui, kad ir sunkiai, bet prasiskinti gyvenime kelią iki padoraus lygio. Tik man vis užkliūva Jūsų neapykanta tam, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje. Kad ir toks Jūsų teiginys, kad dabar aukštosiose mokyklose gali mokytis tik Jūsų taip nemylimo elito atstovai, kurie kaip vanagai išgrobstė visą valstybinį turtą, jį privatizavo. Šiuo metu aukštosiose mokyklose Lietuvoje mokosi apie 200 000 studentų. Negi tiek daug elitinių vanagų mūsų šalyje?
Gerbiamasis, vaivorykštė iš "dangaus" niekur nedingo. Ir dabar yra ne vien tik juoda spalva, bet visa spalvų gama. Tik reikia į gyvenimą žvelgti optimistiškiau, dėl asmeninių nesėkmių, jeigu tokių yra (jau esame girdėję "aš nekaltas, aplinka kalta") nekaltinti "viso svieto". Sėkmės Jums kuo didžiausios, esant progai ir galimybėms net į elito luomą prasimušti nuoširdžiausiai Jums linkiu.
Pagarbiai; vyriausias Cicėnų šeimos atstovas ( ne iš elito klano - eilinis runkelis).
Nuoroda
sigitas|2010-07-17 11:22
Nuoroda
sigitas|2010-07-17 11:29
http://www.gzi.lt/news.php?strid=4154&id=8700
Taiklu, ką čia ir bepasakysi...
Nuoroda
Jūratė A.|2010-07-17 22:57
Pirmas klausimas: ar Lietuvoje užtektinai žurnalistų, gebančių atlikti savo tiesioginį darbą, t.y.ne parduoti žinią, tačiau ją parengti pardavimui (net jei tai ir sunkiai atsiejama)?
Esu įsitikinusi, kad tai profesionaliai daryti gebančių žurnalistų surastume ir tarp "vaikų" iki 30 metų, ir tarp "suaugsiųjų".
Antras klausimas: o kaip reikalai su leidėjais? Kokie jų prioritetai - kokybiška žiniasklaida ar pelnas ir galia?
Nenoriu tvirtinti, kad žiniasklaidos principai absoliučiai paminami, tačiau, kad jie nėra pirmoje vietoje, tiesa.
Todėl leidėjų susitikimai su žurnalistais - "vaikais" ir "suaugusiaisiais" - neabejotinai baigiasi pirmųjų, leidėjų, pergale (neteko girdėti, kad žurnalistas taip paprotina leidėją, jog šis sumano keisti savo strategiją ir planus).
Teiginys "žurnalistais dirba vaikai" kaip priekaištas dėl nekokybiškos žiniasklaidos skamba keistai. Galiu patikinti, kad tokių "vaikų" esama ne tik šioje srityje: jie dirba švietimo įstaigose, sveikatos apsaugos srityje, jie verslauja ir neretai tai daro pakankamai gerai. Tiesa, kai kuriems nepavyksta. Ar dėl nesėkmių bei blogų pavyzdžių "vaikus" reikia laikyti nuošaliau gyvenimo?
Giedrės Kazlauskaitės straipsnyje "Žurnalistais dirba vaikai" "taikliausia" frazė "<...>klausimą formuluoja vaikiškų bruožų jaunuolis." :) Šita vieta ir man patiko.
Nuoroda
tomas|2010-07-22 20:30
Nuoroda
konsultantas|2010-09-30 07:22
http://pipedija.tumblr.com/post/1202693139/weve-identified-three-nested-problems-the-first
Nuoroda
Fredis*|2010-10-22 17:13
"Pats Račas kažkada yra pasisakęs, kad žurnalizmas nėra profesija. Jei nori būt žurnalistais, tai žmonės turėtų pradžioj mokytis rimtų dalykų, o paskui tik kokiuose nors kursuose pasimokyti be klaidų rašyti. Žurnalistikos institutą galima būtų ir panaikinti. Tai jau kažin ar būtų Povilui pataręs gaišti laiką bereikalingiems mokslams".
Nuoroda
Jūratė A.|2010-10-22 18:27
Nuoroda
Fredis*|2010-10-22 18:40
- Bėkite, bėkite, vaikeliai, nuo žurnalistikos, kol dar nevėlu.
Potekstė, mintis - maždaug tokia.
Nuoroda
Jūratė A.|2010-10-22 21:05
Nuoroda
Mergicka|2011-09-28 17:46
Nuoroda
Fredis*|2011-09-29 10:41
Labai svarbu turėti vertybių skalę, per ją reikėtų žiūrėti į visus įvykius ir reiškinius. Žinių parinkimas ir paruošimas pardavimui remiasi į vertybinę skalę. Viskas gyvenime yra susiję, vystosi ir vykista pagal tam tikrus dėsnius, tuos dėsningumus reikia išmokti suprasti ar bent pradžiai pajausti. Maždaug kaip kad kiekvieną rytą teka saulė. Tačiau kiekvieną rytą ji būna vis kitokia.
Vat įdomu, ar Mergicka vakar žiūrėjo "Spaudos klubą". Laidoje dalyvavo profai. Kalbėjo apie tai kas bus kai sugrius šis dabartinis pasaulis (ekonominis). Su ekonomika susiję beveik viskas. Erdvė apmąstymams buvo begalinė..............
Nuoroda